Individualioji psichologija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Adlerio asmenybės teorija yra teleologinė (“psichinis gyvenimas yra determinuotas tų tikslų, kurių siekia žmogus”). Teigiama, kad kiekvieno žmogaus unikalumą nulemia socialinis kontekstas. As­menybėsAsmenybės raidai lemiamą reikšmę turi socialinė įtampa, patirta vaikystėje. Asmenybė formuo­jasiformuojasi iki 5 metų, o vėliau tik tobulinama. Žmogus turi įgimtą sugebėjimą užmegzti kontaktą. Žmogaus tikslas – patenkinti šį įgimtą bendrumo jausmo poreikį. Problemų įveikai reikia išmokti bendradarbiauti su kitais. Kiekvienas žmogus yra kūrybingas, nėra griežtai priklausomas nuo aplinkos, gali kurti savo paties gyvenimą.

Mokslininkas teigia, kad '''pranašumo siekimas''' arba '''galios troškimas''' yra pagrindinis žmogaus veiklos motyvas. Jis įgimtas, bet žmonėms pasireiškia nevienodai, nes kiekvienas žmogus savo silpnumą išgyvena įvairiai ir tai atsiliepia žmogaus individualybei. Pranašumo siekimas – noras pasiekti gyvenimo idealą, siekimas sudėtingumo, intensyvesnio energijos panaudojimo, t.y. pastangos visą laiką ko nors siekti. Anot Adlerio, pranašumo siekimas yra dvejopo pobūdžio: ne tik savęs, bet ir visuomenės, kuriai žmogus priklauso, tobulinimas.

Pagal Alfredą Adlerį kiekvienas turi įgimtą '''menkavertiškumo jausmą''' (negalime užaugti ir gyventi vieni, be kitų pagalbos). Menkavertiškumo jausmas žmogaus egzistavimui yra pageidautinas, nes savo silpnumą galima kompensuoti. Kompensacija A. Adleris vadina menkavertiškumo jausmo įveikimo procesą, kuris tampa negatyviu tik tuomet, kai perauga į menkavertiškumo kompleksą.

Gyvenimo stilių sudaro pagrindinė savivoka, gyvenimo tikslas, pasaulėvaizdis ir elgesio modeliai įvairiose situacijose. Gyvenimo stilius susiformuoja per pirmuosius penkerius-šešerius