IS/LM modelis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S robotas Šalinama: cs:IS-LM; smulkūs taisymai |
S wiki sintakse 3 |
||
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Islm.svg|frame| '''IS''' kreivė juda į dešinę dėl augančios palūkanų normos ir BVP padidėjimo.]]
'''IS/LM modelis''' - sudarytas iš dviejų kreivių - '''IS''' (prekių ir paslaugų rinka) ir '''LM''' (pinigų rinka). Modelis parodo, kokiu būdu šių dviejų rinkų tarpusavio sąveika lemia bendrąją paklausą. Jis buvo pasiūlytas sero Džono Hikso (John Hicks) ir Alvino Hanseno (Alvin Hansen), naudojamas nuo 1937.
== Formuluotė ==
Šis modelis - tai apjungtos '''IS''' ir '''LM''' kreivės.
Horizontalioje ašyje atidedame [[pajamos|pajamas]] (arba gamybą), kurias žymime '''''Y'''.'' , o vertikalioje ašyje atidėsime [[Palūkanos|palūkanų]] normą '''''i'''.''. '''IS/LM''' modelis gali labai daug papasakoti apie tai, kas atsitinka [[Trumpasis laikotarpis|trumpuoju laikotarpiu]] su gamyba ir palūkanų norma, kai [[centrinis bankas]] nutaria padidinti [[pinigai|pinigų]] pasiūlą arba kai vyriausybė nutaria padidinti [[mokestis|mokesčius]], arba kai vartotojai nustoja pasitikėti šviesia ūkio ateitimi.
Eilutė 11:
'''IS''' grafikas yra mažėjanti kreivė. Inicialai '''IS''' reiškia: '''I''' - investicijos, '''S''' - taupymas. Ši kreivė prezentuoja pusiausvyrą prekių rinkoje. Prekių paklausa priklauso nuo pajamų, mokesčių, [[investicija|investicijų]] ir vyriausybės išlaidų, t.y. Z = C(Y – T) + I + G. Mažėjantys mokesčiai ir didėjančios vyriausybės išlaidos didina visuminę paklausą ir bendrąsias (nominaliąsias) pajamas, o didėjantys mokesčiai ir mažėjančios vyriausybės išlaidos smukdo visuminę paklausą ir nominaliąsias pajamas. Padidėjusi paklausa (tai gali nulemti vartotojų ar vyriausybės išlaidos) lemia gamybos augimą ir daro įtaką pajamų didėjimui. Didėjančios pajamos lemia toliau didėjančią paklausą, o tai nulemia tolesnį gamybos augimą ir t.t. Galutinis rezultatas – padidėjusi gamybos apimtis, kurios pokytis didesnis negu pradinis paklausos pokytis.
Pusiausvyrą prekių rinkoje galime suprasti ir kaip lygybę tarp taupymo ir vartojimo. Būtent taip ją matė ir Džonas Meinardas Keinas savo garsiame veikale „Bendroji užimtumo, palūkanų ir pinigų teorija“ (1936).
Apibendrinant, esant duotai palūkanų normai, bet koks veiksnys, kuris sumažina pusiausvyros gamybą, lemia '''IS''' kreivės poslinkį kairėn. Taigi pusiausvyros gamybą mažina: mokesčių didėjimas, vyriausybės išlaidų mažėjimas, vartotojų pasitikėjimo smukimas (jis mažina vartojimą esant toms pačioms disponuojamoms pajamoms). Pusiausvyros gamybą didina: mokesčių mažinimas, vyriausybės išlaidų didėjimas, vartotojų pasitikėjimo didėjimas.
'''LM''' lygtis – tai sąryšis, apibrėžiantis pusiausvyrą pinigų rinkoje. Taigi pusiausvyra pinigų rinkoje reikalauja, kad pinigų pasiūla būtų lygi pinigų paklausai. O tai reiškia, kad palūkanų norma ''i'' turi būti tokia, kad esant duotoms pajamoms, žmonės norėtų turėti pinigų kiekį, lygų esamai pinigų pasiūlai. Apie pinigų paklausą galima mąstyti kaip apie likvidumo paklausą.
| |||