François Rabelais: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S wiki sintakse 2 |
S wiki sintakse 3 |
||
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Francois_Rabelais.jpg|thumb|right|Fransua Rablė]]
'''Fransua Rablė'''
==Biografija==
Eilutė 10:
Kaskart plečiasi Rablė interesai, taip pat jo ryšiai su humanistais. Jis dalyvauja įvairiuose rateliuose, jų diskusijose teisės, filosofijos ir kitais klausimais. Apie [[1527]] m. išvyksta iš Puatu ir kurį laiką gyvena [[Paryžius|Paryžiuje]] ir kitur. [[1530]] m. atvyksta į Monpeljė ir čia studijuoja mediciną, o vėliau ir pats skaito medicinos paskaitas, sekdamas [[Hipokratas|Hipokrato]] ir Galeno teorijomis. [[1532]] m. gauna gydytojo vietą [[Lionas|Liono]], tuomet svarbaus [[Humanizmas|humanizmo]] centro ligoninėje. Tuo metu užmezga ryšį su [[Erazmas Roterdamietis|Erazmu Roterdamiečiu]].
[[1533]] m. (ar [[1532]] m. rudenį) išeina Rablė fantastinis [[romanas]] ''„Pantagriuelis, Dipsodų karalius, atgyvintas tikruoju pavidalu su visais baisiais savo darbais bei žygiais“'', pasirašytas ''Alkofibraso Nazjė'' (''Alcofribas Nasier'', jo tikrųjų vardo ir pavardės [[anagrama]]) slapyvardžiu. Sakmės apie [[Milžinai|milžinus]] Prancūzijoje buvo labai paplitusios dar [[Viduramžiai|viduramžiais]], be to, neseniai buvo išėjusi liaudies pasakojimų knyga ''„Didinga ir nepalyginamai vertinga kronika apie nepaprastą milžiną Gargantiua“''. Matyt, ji ir paskatino Rablė parašyti veikalą apie apie Gargantiua sūnaus Pantagriuelio gyvenimą. „Pantagriuelis“ buvo sumanytas kaip liaudies pasakojimų tęsinys, tačiau Rablė liaudies vaizdus praturtino humanistiniu turiniu, skelbiančiu tikėjimą mokslo ir švietimo reikšme.
Rablė akiratį praplečia kelionės į [[Italija|Italiją]]. Pirmąkart jis vyksta į [[Roma|Romą]] kaip vyskupo Žano diu Belė (''Jean du Bellay'') gydytojas, praleidžia ten du mėnesius ir susipažįsta su italų [[Renesansas|Renesanso]] kultūra, su antikinio meno paminklais. Grįžęs iš Italijos, išleidžia naują knygą: ''„Baisenybingas didžiojo Gargantiua, Pantagriuelio tėvo, gyvenimas, kurį surašė maestras Alkofibrasas, kvintesencijos traukovas“''. Iš šios knygos matyti. kad Rablė humanizmo turinys jau gilesnis, aliuzijos į antiką dažnesnės, [[satyra]] aštresnė. Pratarmėje rašytojas liepia ieškoti jo veikale „gilesnės prasmės“, nors kartais atrodytų, jog „autorius tik šiaip sau juokauja“. Vėliau ši knyga tapo pirmąja, o „Pantagriuelis“ – antrąja viso kūrinio dalimi.
Tolesnės Rablė veikalo dalys pasirodo po ilgos pertraukos. Krašte padėtis darosi įtempta. Vis smarkiau persekiojami [[Reformacija|Reformacijos]] šalininkai, pasunkėja humanistų padėtis. Kai kurie išleidžia deklaracijas, kuriose atsisako nuo savo idėjų, kiti pakeičia gyvenamąją vietą. Rablė taip pat išvyksta iš Liono. [[1535]]–[[1536]] m. jis vėl keliauja į Romą su Ž. diu Belė ir čia ypač domisi [[botanika]], [[archeologija]]. Vis labiau jis tolsta nuo dvasininko prievolių ir vis aukštyn kopia medicininės karjeros laiptais: [[1537]] m. Monpeljė universitete jis gauna medicinos daktaro laipsnį.
Aštrėja rašytojo konfliktas su [[Sorbona]], kurios atstovai buvo išjuokti ir „Pantagriuelyje“, ir „Gargantiua“. Rablė vis smarkiau puolamas, jo knygos pasmerkiamos sudeginti. Tačiau jis turi užtarėjų, tarp kurių ir karalius [[Pranciškus I]], ir jo sesuo. Vėliau karalius jam suteikia privilegiją toliau leisti „Pantagriuelį“.
Eilutė 22:
Tuoj po to, kai išeina „Trečia knyga“, Paryžiuje pakariamas ir sudeginamas senas Rablė draugas E.Dolė. Rablė taip pat gresia pavojus būti apkaltintam [[erezija]]. Karalius Pranciškus I ligotas, tad jo globos sunku besitikėti. [[1547]] m. jis miršta, o su Henriku II Rablė iš karto neužmezga ryšių. Bet kardinolas diu Belė ir toliau jį globoja. Kartu su juo [[1547]] m. Rablė vėl vyksta Italijon ir čia išbūna ligi [[1549]] m.
Dar prieš išvykdamas į Italiją, Rablė užbaigia ''„Ketvirtą knygą apie gerojo Pantagriuelio herojiškus darbus ir kalbas“'', kurios fragmentai išleidžiami [[1547]] ir [[1548]] m., tačiau visa ketvirtoji knyga išeina tik [[1552]] m. Paryžiuje. Tais pačiais metais Sorbona pasmerkia knygą, ir
==Kūryba==
Žymiausias jo kūrinys – tai fantastinis [[romanas]] „Gargantiua ir Pantagriuelis”. Tai pasakojimas apie milžino Gargantiua ir jo sūnaus Pantagriuelio gyvenimą, darbus, kalbas. Tai ne vien grožinės literatūros kūrinys, bet ir teisės, [[filosofija|filosofijos]], medicinos traktatas. Čia randame žinių iš botanikos, senovės istorijos, mitologijos. Jame daug įvairiausių žanrų: mito, pasakėčios, farso, humoristinio pamokslo, disputo, [[alegorija|alegorijos]]. Kūrinys prisotintas ambivalentiško juoko, jame kaitaliojasi įvairiausi prasminiai ir stilistiniai klodai. Norint gerai jį suprasti, reikia pažinti [[viduramžiai|viduramžių]] liaudies juoko savitumą, farsų, liaudies švenčių, karnavalų tradicijas, nes Rablė juoko esmę nulėmė kaip tik liaudiški jo kūrybos šaltiniai.
Rablė romaną „Gargantiua ir Pantagriuelis“ nelengva skaityti ir suprasti. Savo sudėtingumu ir daugiaplaniškumu jis prilygsta tokiems pasaulinės literatūros šedevrams kaip [[Dantė]]s „Dieviškoji komedija“, [[Servantesas|Servanteso]] „Don Kichotas“, [[H.Melvilis|H. Melvilio]] „Mobis Dikas“, [[Dž. Džoisas|Dž. Džoiso]] „Ulisas“.
==Kūriniai==
| |||