Europidai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S wiki sintakse 2 |
S wiki sintakse 3 |
||
Eilutė 1:
'''Europidai''', ''europeoidai'',
Senasis [[arealas]] apėmė vidutinio ir Viduržemio jūros klimato kraštus, kurie paprastai turi ilgą kranto liniją ir kuriems būdingas jūrinis klimatas su nešalta žiema. Į rytus ir pietus klimatas sausėja. Eurazijos vidurinėse ir aukštose platumose keičiantis [[Metų laikai|metų laikams]] labai keičiasi šviesinės [[diena|dienos]] ilgis. Arealas padalintas į rytų-vakarų kryptimis orientuotas juostas, kurias atskiria ta pačia kryptimi einantys kalnai ([[Pirėnai]] - [[Alpės]] - [[Balkanai]] - [[Kaukazas]] - [[Kopetdagas]] - [[Tian Šanis]]).
Europidų formavimąsi, kaip manoma, paveikė prieš 10 tūkst. metų pasibaigęs [[ledynmetis]]. Atsitraukiantys [[ledynas|ledynai]] paliko tuščias teritorijas, kuriose apsigyveno žmonės. Per 8-1 tūkstantmečius p.m.e. beveik visoje Europoje ėmė įsigalėti [[žemės ūkis]], kuris padidino pagaminamo maisto kiekį ir padidino žmonių [[populiacija]]s ir gyventojųū tankį. Žmonės pasidaro žymiai sėslesni (klajoklinė gyvulininkystė atsirado gerokai vėliau, apie 1 tūkstantmetį p.m.e.). Traukiantis ledynams ir gerėjant klimatui žmonės kraustėsi į šiaurę, atsinešdami savo technologijas, maišydamiesi su anksčiau ten gyvenusiais žmonėmis.
Bandant sukurti žmonių antropologinių tipų klasifikaciją, kurioje būtų atsižvelgta į žmonių morfologiją, senąją migraciją, senąjį ir dabartinį paplitimą, vieningos sistemos sukurti nepavyko. Senąsias mažąsias rases vadina pagal tipiško ar pirmojo radinio vietą (
Eilutė 9:
== Požymiai ==
[[Vaizdas:Light hair coloration map.png|thumb|right|300px|Geografinis blondinų paplitimas Europoje. Juoda - šviesiaplaukių iki 1%, tamsiai ruda - 1-19%, šviesiai ruda - 20-49%, tamsiai geltona - 50-79%, skaisčiai geltona - 80-100% yra šviesplaukiai.]]
Šviesiaplaukiai žmonės koncentruojasi apie Baltijos jūra, tolstant nuo jos jų skaičius mažėja.
* Oda - nuo labai šviesios iki tamsokos. Populiacijos į šiaurę nuo Pirėnų, Alpių, Balkanų, Kaukazo ir TianŠanio turi gana daug žmonių su šviesiomis rainelėmis ir šviesiais plaukais. Didžioji dalis europidų yra tamsiaplaukiai ir tamsiaakiai. Odos spalva yra svarbesnis skiriamasis europidų bruožas, negu plaukų ar akių spalva.
* Plaukai dažniausiai minkšti ir tiesūs arba banguoti. Garbanotumas ir siaurasis banguotumas dažniau aptinkamas pietiniuose rajonuose, nors pasitaiko visur.
* Nosis paprastai su vidutinio aukščio ar aukšta nosies šaknimi, nugarėlė dažniausiai tiesi ar iškila. Šiaurinėse populiacijose žmonių su įlinkusiomis nosių nugarėlėmis dalis gali siekti 30-40%.
* Ryškią viršutinio voko klostę gana dažnai turi šiaurinių grupių atstovai, o daugelis pietinių grupių jų praktiškai neturi.
* Akių pjūvis praktiškai horizontalus, tik išorinis kampas kiek aukščiau.
* Horizontalus veido profilis kinta nuo stipraus (labai klinognatinio) iki vidutinio. Vertikalus veido profilis ortomezognatinis.
* Tretinis plaukuotumas vidutinis ar didelis. Pasitaiko grupių, kuriose kūno plaukuotumas ir barzdotumas sumažėjęs.
* Ūgis kinta nuo aukšto iki mažesnio nei vidurinis.
Einant iš šiaurės į pietus:
* mažėja šviesiaplaukių ir šviesiaakių
* daugėja banguotų plaukų
* mažėja žmonių su viršutinio voko raukšle ir pačios raukšlės dydis
* mažėja žmonių su įlinkusia nosies nugarėle
* didėja tretinis kūno plaukuotumas
* tamsėja oda
Šiauriniai europidai paprastai būna masyvesni.
Žmonės, gyvenantys Europos kalnų juostoje gadina šiaurės-pietų gradientą. Kalnų europidams būdinga:
Eilutė 34:
* didesnis kūno masyvumas (Alpių, Balkanų, Kaukazo potipiams)
* plaukų šviesėjimas eina į raudonus atspalvius.
Europos kalniečiams būdinga šviesi oda kaip šiauriečiams ir tamsū akys bei plaukai kaip pietiečiams. Panašūs dėsningumas būdingi ir Azijos europidams ([[Pamiras]], [[Hindukušas]]).
Europidų arealo pakraščiuose atsiranda tarprasiniai gradientai:
| |||