Dirvožemis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S wiki sintakse 2 |
S wiki sintakse 3 |
||
Eilutė 2:
[[Vaizdas:Suartas laukas.JPG|thumb|210px|Suartas laukas]]
'''Dirvožemis''' – viršutinis, purus [[Žemės pluta|Žemės plutos]] sluoksnis, susidaręs paviršutinėse [[uoliena|uolienose]] (nuogulose), veikiamas [[vanduo|vandens]], [[oras|oro]], [[organizmas|organizmų]]. Paprastai gebantis duoti augalų derlių, pagrindinė [[žemės ūkis|žemės]] ir [[miškų ūkis|miškų ūkio]] gamybos priemonė.
== Dirvožemio savybės ==
Eilutė 10:
Nuo dirvožemio fizinių savybių priklauso, kiek jame susikaupia augalams reikalingų maisto medžiagų ir ar jiems užtenka [[vanduo|vandens]] bei [[oras|oro]]. Dirvožemių fizines savybes galima suskirstyti į bendrąsias ir fizines-mechanines. ''Bendrosioms fizinėms savybėms'' priskiriamas dirvožemio (kietosios dalies) [[tankis]] (''lyginamasis svoris''). Įvairių dirvožemių lyginamasis svoris yra nuo 1,3 iki 2,75 g/cm³.
Dirvožemio ''tankis'' išreiškiamas masės tūrinio tankio rodikliais (g/cm³). Pagal tankį skiriami tokie dirvožemiai:
* palaidi – mažiau kaip 1 g/cm³;
* purūs – 1-1,2 g/cm³;
* glūdoki – 1,2-1,4 g/cm³;
* glūdūs – 1,4-1,6 g/cm³;
* kietoki – 1,6-1,8 g/cm³;
* kieti – 1,8-2 g/cm³;
* labai kieti – daugiau kaip 2 g/cm³;
* įvairaus purumo [[durpės]] – nuo 0,08 iki 0,5 g/cm³.
Dirvožemio savybės priklauso ir nuo jo ''struktūringumo'' – gebėjimo susiskaidyti į įvairaus dydžio bei formos grumstelius. Pagal tų grumstelių formą skiriamos įvairios dirvožemių struktūros: tarpinė, riešutinė, grūdinė, plytelinė, plokštelinė ir kt. Kai kurių dirvožemių skirtingi horizontai turi savą struktūrą. Lemiami struktūringumo veiksniai yra dirvožemio [[koloidas|koloidai]] (0,0001 mm), kurie suklijuoja dirvožemio daleles į atskirus struktūrinius agregatus, ir [[kalkės]], suteikiančios jiems patvarumo. Didesniu strukūringumu pasižymi sunkesni, o mažesniu – lengvesni dirvožemiai.
Eilutė 25:
Iš dirvožemio ''fizinių-mechaninių savybių'' svarbiausios yra ''plastiškumas, brinklumas'' ir ''rišlumas'':
* Dirvožemio plastiškumas yra jo gebėjimas keisti savo formą veikiant kokiai nors išoriniai jėgai.
* Brinklumas – dirvožemio savybė didinti savo tūrį drėkstant.
* Rišlumas rodo dirvožemių gebėjimą pasipriešinti išorinėms jėgoms, besistengiančioms perskirti susijusias dirvožemio daleles. Didžiausiu rišlumu pasižymi [[molis (uoliena)|molio]], mažiausiu – [[smėlis|smėlio]] dirvožemiai.
Eilutė 36:
Kita forma – kietosios dirvožemio fazės rūgštingumas, vadinamas ''potencialiuoju'' rūgštingumu. Jis skirstomas į ''mainų'' ir ''hidrolitinį'' rūgštumą:
* Mainų rūgštingumą sudaro vandenilio jonų kiekis, kurį iš [[sorbentas|sorbento]] gali išstumti neutralų druskų (pvz., [[Natrio chloridas|NaCl]], [[kalio chloridas|KCl]], [[Bario cloridas|BaCl]]) perteklius. Šis rūgštumas paprastai išreiškiamas pH dydžiais arba miliekvivalentais 100 g dirvožemio.
* Hidrolitinį rūgštumą sudaro vandenilio jonų kiekis, kurį iš sorbento išstumia silpnų rūgščių ir stiprių šarmų tirpalas.
Šiuo metu apie 18,7 % Lietuvos žemės ūkio naudmenų yra rūgščios, o beveik 1 mln.ha - linkusios parūgštėti. Šiuos dirvožemius reikia reguliariai [[Kalkinimas|kalkinti]] .
Eilutė 56:
Šis [[vanduo]] – kelių formų:
* Pirmoji – ''higroskopinis'' vanduo, kurį stipriai laiko dirvožemio dalelės. Ji galima pašalinti tik kaitinant dirvožemį 100 °C [[temperatūra|temperatūroje]]. Higroskopinis vanduo augalams neprieinamas.
* Antroji forma – ''plėvelinis'', arba puriai surištas, vanduo. Jis plona plėvele aptraukia dirvožemio daleles. Dirvožemyje jis juda lėtai, augalams sunkiai prieinamas.
* Trečioji forma – ''kapiliarinis'' vanduo. Jis laikosi smulkiuose dirvožemio plyšeliuose – kapiliaruose.
* Ketvirtoji forma – ''gravitacinis'' vanduo, kuris užpildo didžiuosius dirvožemio tarpus ir lengvai juda veikiamas [[Gravitacija|žemės traukos]].
''Dirvožemio laidumas vandeniui''. Laidumas vandeniui yra dirvožemio gebėjimas praleisti vandenį. Jis išreiškiamas ilgiu per laiko vienetą. Ši dirvožemio savybė priklauso nuo porų, plyšių skaičiaus ir jų dydžio. Labiausiai laidūs – [[smėlis]] ir [[žvyras]], o mažiausiai – molio dirvožemiai.
Eilutė 68:
Lietuvos dirvožemiai priklauso jaurinių dirvožemių zonai. Jų vertikaliajame pjūvyje išskiriami trys pagrindiniai horizontai – A, B, C:
* Viršutinysis horizontas (A) dažniausiai skirstomas į horizontus A <sub>0</sub>, A <sub>1</sub> ir A <sub>2</sub>. Horizontą A <sub>0</sub> sudaro miško augalų liekanų – spyglių, lapų, šakelių – paklotė. Horizontas A <sub>1</sub> yra pilkas ir vadinamas akumuliaciniu arba puveninguoju, nes jeme telkiasi dirvožemio [[humusas]] (puvenų liekanos), susidaręs ir [[augalas|augalų]] bei [[gyvūnas|gyvulių]] organinių medžiagų. Horizontas A <sub>2</sub> yra balzganas (pelenų spalvos), vadinamas [[jaurinis dirvožemis|jauriniu]], arba išplaunamuoju. Nuo A <sub>2</sub> horizonto išsivystymo priklauso dirvožemių rūgštingumas ir maisto medžiagų kiekis. Kuo A <sub>2</sub> ryškesnis, tuo dirvožemis rūgštesnis ir tuo mažiau maisto medžiagų.
* Po jauriniu horizontu (A <sub>2</sub>) slypi iliuvinis įplautasis įvairių atspalvių rudas horizontas B, kuriame telkiasi iš viršutinių horizontų išplautos medžiagos.
* Dar giliau (1-2 m) slūgso gimtoji [[uoliena]] – horizontas C.
Tarp šių horizontų įvairiuose dirvožemiuose skiriami dar tarpiniai (A<sub>1</sub>A<sub>2</sub>, A<sub>2</sub>B ir kiti) horizontai. Dirvožemių genetiniai horizontai vieni nuo kitų skiriasi ne tik išore, bet ir daugeliu fizinių bei cheminių savybių.
Eilutė 124:
=== Knygos ===
* A. Majerio ir B. Baginskio „Lietuvos TSR dirvožemiai“ (1958),
* autorių kolektyvo „Lietuvos TSR dirvožemiai“ (1965),
* Lietuvos dirvožemiai: kolektyvinė monografija /redaktoriai Eidukevičienė M., Vasiliauskienė V. //Lietuvos. mokslas, 32 knyga. - 1244 p (2001).
== Nuorodos ==
{{Commons|Category:Soil}}
* [[Aliuvis]]
* [[Azoto apykaita]]
* [[Azoto fiksacija]]
* [[Dirvotyra]]
* [[Dirvožemio drėgnumas]]
* [[Dirvožemio nuovargis]]
* [[Dirvožemio profilis]]
* [[Dirvožemio reakcija]]
* [[Dirvožemio tipas]]
* [[Dirvožemių kartografavimas]]
* [[Dirvožemių žemėlapiai]]
* [[Druskožemis]]
* [[FAO dirvožemių klasifikacija]]
* [[Humusas]]
* [[JAV dirvožemių taksonomija]]
* [[Juodžemis]]
* [[Kompostas]]
* [[Mėšlas]]
* [[Nitrifikacija]]
* [[Pedogenezė]]
| |||