Identitetas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S wiki sintakse 2 |
S wiki sintakse 3 |
||
Eilutė 1:
{{tvarkyti}}
'''Asmens tapatumas''' (''identitetas'') – tai [[subjektyvumas|subjektyvus]] savęs, kaip [[individas|individo]], derinančio įvairius [[socialinis|socialinius]] vaidmenis, supratimas. Ši sąvoka išreiškia asmens gebėjimą apibūdinti save, atsakant į klausimą „kas aš esu?“ ir gautus įvairius atsakymus derinti tarpusavyje.
''Asmens tapatumas'' nusako žmogaus vientisumą. Aš vaizdo vienybę. Jis susijęs su individo vidiniu poreikiu išlikti pačiu savimi.
Eilutė 7:
== Teorijos sąvoka ==
Išsamiau tapatumo esmę atskleidė [[Erik Erikson|Erikas Eriksonas]] (1963). [[Ego]] [[identitetas]] laikomas pagrindine jo [[psichologija|psichologinės]] raidos teorijos sąvoka. [[Erik Erikson|Erikas Eriksonas]] nuomone, [[žmogus]] ieško savo tapatumo visą [[gyvenimas|gyvenimą]], tačiau paauglystėje, dėl didelių fizinių bei [[kognityvinis|kognityvinių]] pokyčių ir dėl būtinybės pasirinkti [[profesija|profesiją]], tapatumo klausimai ypač išryškėja.
== Tapatumo ieškojimas ==
Eilutė 13:
[[Paauglys|Paaugliai]], ieškodami savo tapatumo, yra linkę eksperimentuoti: [[seksas|sekse]], karjeroje, [[religija|religijoje]], [[politika|politikoje]] ir t.t. Kartais jie tyčia save išbando netikėčiausiose situacijose: „žaidžia“ [[metalistas|metalistus]], [[pankas|pankus]], [[reiveris|reiverius]], [[baikeris|baikerius]] ir pan. Tuo metu keičiasi vaikų ir tėvų santykiai. [[Jaunuoliai]] mieliau bendrauja su bendraamžiais nei su tėvais. Tarp tėvų ir vaikų dažnai kyla konfliktai. Tėvai negali suprasti, kodėl jų [[vaikas]] blaškosi, nori apversti pasaulį aukštyn kojomis. Tačiau toks paauglio elgesys yra tik bandymas geriau susivokti savyje, atrasti savo vietą visuomenėje.
[[Erik Erikson|Eriko Eriksono]] ir J. Marcia nuomone, asmens tapatumas gali būti suteiktas arba sukonstruotas. [[Motina]] suteikia vaikui „vaiko“ vaidmenį, [[religija|religinė]] [[bendruomenė]] suteikia tam tikrą vaidmenį savo nariui ir t.t. O tapatumą žmogus kompensuoja, spręsdamas, kuo būti, prie kurios grupės šlietis, kokias vertybes pasirinkti ir t.t. Toks tapatumas – sprendimo proceso padarinys. Prisiėmę tapatumą arba apsisprendę, asmenys įgyja vidinio vientisumo jausmą.
J. Marcia, plėtodamas [[Erik Erikson|Eriko Eriksono]] teoriją, išskyrė du svarbiausius tapatumo kriterijus: ''įsipareigojimą'' tam tikrai sričiai ir ''tapatumo alternatyvų tyrinėjimą''. Pagal šių kriterijų buvimą ar nebuvimą [[J.Marcia]] skiria keturis asmens tapatumo lygmenis. Šie lygmenys vadinami ''neaiškiu tapatumu, užsisklendimu, moratoriumu ir pasiektu ta patumu.''
Eilutė 22:
'''Neaiškiu tapatumu''' – [[tyrimas|tyrinėtojai]] laiko tokius atvejus, kai [[asmuo]] nėra įsipareigojęs kokiai nors sričiai, nesvarsto ir neigia poreikį mąstyti apie savo asmeninius tikslus bei [[vertybė|vertybes]], nedaro jokių tvirtų sprendimų, kad įgyvendintu savo pasirinkimus. Jis nesirūpina savo gyvenimo kryptingumo apibrėžimu, jaučia negalįs savo padėties kontroliuoti. Jis neturi aiškaus savivaizdžio.
'''Užsisklendimas''' – tapatumo lygmuo, apibūdinamas, kaip [[įsipareigojimas]] kokiai nors [[sritis|sričiai]], nesvarstant [[alternatyva|alternatyvų]]. Šioje būsenoje esantys [[žmogus|žmonės]] įgyvendina tam tikrus tikslus ar vertybes, asmeniškai jų neapmąstydami. A. Vatermanas teigia, kad užsisklendimas dažniausiai būdingas ankstyvajai paauglystei, kai [[vaikas]] siekia tapatintis su vienu ar abiem tėvais. Tėvų tapatumas, jų siekiai perimami
'''Moratoriumas''' – pereinamoji būsena, būdinga žmonėms aktyviai kuriantiems savo tapatumą. Šią būseną išgyvenantys žmonės aktyviai tyrinėja alternatyvas, mėgindami rinktis kurią nors iš jų. Moratoriumo būsena mažiausiai stabili, kartais ji dar vadinama [[krizė|krize]], nes siejasi su [[troškimas|troškimu]] ką nors savo gyvenime pakeisti. A. Vatermano nuomone, iš neaiškaus tapatumo ir užsisklendimo būsenų pereiti į pasiekto tapatumo galima tik per moratoriumo būseną. Ši [[būsena]] negali trūkti ilgai, nes jeigu ji užtrunka, auga [[nerimas|nerimo]] lygis, susijęs su [[asmuo|asmens]] tikslų, vertybių, įsitikinimų užbaigtumo stoka. Dėl didelio nerimo formavimasis gali sulėtėti.
| |||