Aorta: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Aorta''' (lot. ''aorta'') yra pati stambiausia organizmo elastinė [[arterija]]. Ji prasideda kairiajame [[širdis|širdies]] skilvelyje ir tik iš jo išėjusi sudaro ''aortos sinusą'', nuo kurio atsišakoja dešinioji ir kairioji ''vainikinės širdies arterijos (koronarai)''.

* '''Kylančiąją aortą''' (lot. ''aorta ascendens''). Ji yra apie 6 cm ilgio ir kyla už [[krūtinkaulis|krūtinkaulio]] į viršų ir į dešinę, eidama dešiniau nuo [[plautis|plaučių]] arterijos ir į kairę nuo viršutinės tuščiosios venos. Pakilusi iki II dešiniojo šonkaulio [[kremzlė]]s prisijungimo prie krūtinkaulio dalies, kylančioji aorta pereina į aortos lanką. Kylančioji aorta į [[perikardas|perikardo]] (širdiplėvės) maiše;

* '''Aortos lanką''' (lot. ''arcus aortae''). Jis yra už krūtinkaulio rankenos, suka į kairę ir atgal, iš viršaus aplendamas kairįjį [[bronchas|bronchą]]. Ties IV [[stuburas|stuburo]] krūtininės dalies [[slankstelis|slanksteliu]] aortos lankas pereina į nusileidžiančiąją aortos dalį.

* '''Nusileidžiančiąją aortą''' (lot. ''aorta descendens''). Tai ilgiausia aortos dalis, kuri tęsiasi iki stuburo juosmeninės dalies IV slankstelio. Nusileidžiančioji aorta iki [[diafragmos]] vadinama ''krūtinės aorta'' (lot. ''aorta thoracica''), o pervėrusi diafragmą žemiau esanti jos dalis vadinama ''pilvo aorta'' (lot. ''aorta abdominalis''). Ties stuburo juosmeninės dalies IV slanksteliu pastaroji šakojasi į kairiąją ir dešinąją ''bendrąsias [[klubas|klubo]] arterijas''. Šios ties kryžmeniniu klubo [[sąnarys|sąnariu]] skyla į vidinę ir išorinę ''klubo arterijas''.

''Vidinės klubo arterijos'' (dešinioji ir kairioji) nusileidžia į mažąjį dubenį, kur skyla į sienines bei vidurių šakas.

''Išorinės klubo arterijos'' (dešinioji ir kairioji) leidžiasi medialiniu didžiojo juosmens [[raumuo|raumens]] kraštu, pasiekia ''gyslinę angą'' ir ją perėjusios jau vadinamos ''šlauninėmis arterijomis''.

* '''Kairioji poraktinė arterija''', kuri, aplenkusi pirmąjį šonkaulį, patenka į dešiniosios pažasties ertmę. Ten ji pereina į ''pažastinę arteriją'', pastaroji pereina į ''žastinę arteriją'', o ši skyla į ''stipininę ir alkūninę arterijas''. Nuo visų šių arterijų atsišakoja smulkesnės arterijos;

* '''Kairioji bendroji miego arterija''', kurios galas sustorėja, o šis sustorėjimas pereina į ''miego arterijos kamuolį''. Sustorėjimo sienelėje gausu angioreceptorių, kurie drauge su miego arterijos kamuolio karotidiniais receptoriais per CNS reguliuoja kraujotaką. Ties bendrosios miego arterijos kamuoliu ji šakojasi į ''išorinę miego arteriją'' ir ''vidinę miego arteriją'';

* '''Aortos žastinis galvos kamienas''', kuris šakojasi į ''dešiniąją poraktinę arteriją'' ir ''dešiniąją bendrąją miego arteriją''. Šių arterijų sandara analogiška kairiosios pusės bendrajai miego ir poraktinei arterijoms.