Antanas Kriščiukaitis: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Antanas Kriščiukaitis''' ('''Aišbė''') (g. [[1864]] m. [[liepos 24]] d. [[Paežeriai (Pilviškiai)|Paežeriuose]] ([[Vilkaviškio rajonas|Vilkaviškio r.]]) – [[1933]] m. [[spalio 30]] d. [[Kaunas|Kaune]]) – rašytojas, [[teisėtyrininkas]], profesorius, pirmasis Vyriausiojo Tribunolo pirmininkas.

[[1918]] m. Antanas Kriščiukaitis iš [[Rusija|Rusijos]] grįžo į [[Lietuva|Lietuvą]] ir likusią gyvenimo dalį kūrė teisinės valstybės pagrindus. Organizavo Teisingumo ministeriją, Lietuvos Aukščiausiąjį teismą, iki mirties ėjo Lietuvos Vyriausiojo Tribunolo pirmininko pareigas. [[1920]] m. įregistravo Lietuvos teisininkų draugiją ir 13 metų jai vadovavo. Redagavo draugijos leidžiamą žurnalą „Teisė“, kūrė lietuvišką teisinę terminiją.

Nuo [[1923]] m. buvo [[Lietuvos universitetas|Lietuvos universiteto]] Teisių fakulteto profesorius, baudžiamosios teisės dėstytojas. Parengė Baudžiamojo proceso įstatymo projektą ir baudžiamojo proceso kursą studentams. Redagavo [[1930]] m. išleistą Teisingumo ministerijos leidinį „Lietuvos teismas [[1918]]–[[1928]] m.“. Iki 1933 m. vadovavo [[Vytauto Didžiojo universitetas|VDU]] Teisių fakulteto, 1924 m. padalyto į Teisių ir Ekonomikos skyrius, [[Baudžiamoji teisė|Baudžiamosios teisės]] ir [[baudžiamasis procesas|baudžiamojo proceso]] katedrai. Aktyviai reiškėsi visuomenės gyvenime; pirmininkavo pirmajam Lietuvių–latvių–estų teisininkų kongresui, įvykusiam Kaune [[1931]] m. [[gegužės 21]] – 23 d.

''Aišbės'' slapyvardžiu rašė straipsnius periodiniams leidiniams „[[Lietuviškasis balsas]]“, „[[Vienybė lietuvninkų]]“, „Garsas“, [[Varpas (laikraštis)|„Varpas“]], „[[Nemuno sargas]]“ ir kt. Parašė apsakymų rinkinį „Kas teisybė, tai ne melas“ ([[1892]] m.), trumpų [[satyra|satyros]] vaizdelių ir feljetonų rinkinį „Satyros trupiniai“ ([[1928]] m.), išvertė nemažai garsių pasaulio rašytojų kūrinių.

* Vytauto Didžiojo 1-ojo laipsnio ordinas 1931 m.