|
'''Vytautas Antanas Dambrava''' (g. [[1920]] m.]] [[birželio 10]] d. [[Babinavičiai|Babinavičiuose]], [[Vitebsko sr]]., [[Baltarusija]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[JAV]] diplomatas, žurnalistas, visuomenės veikėjas, teisės mokslų daktaras.
== Biografija ==
[[1939]] m. baigė [[Utenos Saulės gimnazija|Utenos valstybinę gimnaziją]]. [[1941]] m. [[birželio 13]] d. jo tėvus, tris mažamečius brolius ir seserį rusai ištrėmė į [[Sibiras|Sibirą]]. Likęs be šeimos ir namų įsidarbino Lietuvos sveikatos ministerijos gydymo ir profilaktinių įstaigų valdybos sekretoriumi ir Vilniaus 6-osios infekcinės ligoninės vyr. gydytojo pavaduotoju administracijai.
[[1942]] m. įstojo į Vilniaus muzikos mokyklą, ją baigė [[1944]] m. Kartu lankė Vilniaus aukštesniąją vaidybos meno studiją. [[1943]] m. baigė [[VU|Vilniaus universiteto]] Teisės fakultetą. [[1944]] m. pasitraukė į Vakarus. [[1945]]-–[[1948]] m. karo pabėgėlių stovyklos [[Glasenbachas|Glasenbache]] ([[Austrija]]) lietuvių ir [[estai|estų]] bendruomenių komendantas, kultūros ir švietimo reikalų vedėjas, politinio biuletenio „Dienos žinios“ ir žurnalo „Tėvynėn“, leisto [[Zalcburgas|Zalcburge]], redaktorius. Įstojo į [[Insbrukas|Insbruko]] Leopoldo Fransenzo universitetą, [[1946]] m. teisės mokslų daktaras. [[1946-]]–[[1948]] m. studijavo Zalcburgo muzikos akademijoje „Mozarteum“.
1948 m. [[vasario 9]] d. išvyko į [[JAV]]. [[1949]] m. Lietuvių Romos katalikų susivienijimo LRKSA generalinis organizatorius rytinėse JAV valstijose. [[1950]]-–[[1951]] m. [[Čikaga|Čikagos]] lietuvių dienraščio [[Draugas (laikraštis)|„Draugas“]] korespondentas [[JT|Jungtinėse Tautose]]. Tarptautinės laisvųjų žurnalistų federacijos veikėjas, [[1952]]-–[[1953]] m. generalinis sekretorius, pirmininkas.
1951 m. [[gegužės 8]] d. priimtas į JAV Valstybės departamento tarnybą, radijo stoties „[[Amerikos balsas]]“ lietuviškojo skyriaus darbuotojas, vedė nuolatinę radijo skiltį „Antano Aukštaičio pastabos“, kurioje komentavo įvykius pasaulyje. [[1951-]]–[[1986]] m. dirbo ir [[USIA|JAV informacijos agentūroje]] (USIA). [[1955]]-–[[1960]] m. [[Miunchenas|Miunchene]] „Amerikos balso“ specialiosios įvykių tarnybos [[Europa|Europoje]] viršininkas, [[1960-]]–[[1965]] m. programų [[Lotynų Amerika]]i direktorius, [[1965-]]–[[1967]] m. JAV Jungtinio viešųjų reikalų departamento Saigone (dab. [[Ho Ši Minas]]) radijo programų vedėjas, be to, [[1966]]-–[[1967]] m. dėstė Saigono universitete. Nuo [[1969]] m. [[liepos 27]] d. JAV prezidento paskirtas, Senatui pritariant – nuolatinėje karjeros diplomatinėje tarnyboje. [[1967-]]–[[1980]] m. JAV ambasadų Pietų Amerikoje viešųjų ryšių direktorius ([[La Pasas]], [[Monterėjus]], [[Buenos Airės]], [[San Salvadoras]], [[Tegusigalpa]]), generalinis konsulas (Monterėjus), patarėjas (Buenos Airės, [[Karakasas]]), [[1974]]-–[[1977]] m. Karakase USIA krašto direktorius. [[1983-]]–[[1992]] m. Karakase tarptautinės politikos apžvalgininkas dienraštyje „El Universal“.
[[1980-]]–[[1985]] m. [[Venesuelos lietuvių bendruomenė]]s pirmininkas, nuo 1985 m. garbės pirmininkas. [[1986]]-–[[1990]] m. Lietuvos diplomatijos šefo asmeninis atstovas ir Lietuvos garbės generalinis konsulas Pietų Amerikoje. Nuo 1986 m. [[LKMA|Lietuvos katalikų mokslų akademijos]] narys. [[1988]]-–[[1990]] m. [[Pasaulio lietuvių bendruomenė]]s vicepirmininkas.
[[1992]]-–[[1999]] m. Lietuvos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius [[Venesuela]]i, [[1995-]]–[[1999]] m. [[Kolumbija]]i, [[1996]]-–[[1999]] m. – [[Argentina]]i, nuo 1996 – [[Brazilija]]i, [[1997]]-–[[1999]] m. – [[Urugvajus|Urugvajui]]. [[1993]]-–[[1999]] m. specialiųjų misijų ambasadorius Lotynų Amerikai ir [[Karibų jūra|Karibų jūros]] regionui. [[1999-]]–[[2004]] m. Lietuvos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ministras [[Ispanija]]i, nuo [[2001]] m. – taip pat [[Marokas|Marokui]] ir [[Andora]]i. <ref>Vidmantas Valiušaitis. {{VLE|IV}}, 439 psl. </ref> 2004 m. Prezidento atstovas specialiems pavedimams.
== Bibliografija ==
|
