18:09, 10 liepos 2009 versija taisyti VP-bot (aptarimas \| indėlis) Botai 427 096 keitimai S wiki sintakse ← Prieš tai darytas keitimas		16:13, 13 liepos 2009 versija taisyti anuliuoti VP-bot (aptarimas \| indėlis) Botai 427 096 keitimai S wiki sintakse 2 Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: [[~~Image~~Vaizdas:Mindaugas Lithuania (Voruta).png\|thumb\|250 px\|Vorutos pilies lokalizacija (pagal T. Baranauską)]] [[~~Image~~Vaizdas:Seimyniskeliai hillfort.jpg\|thumb\|250 px\|Šeimyniškėlių piliakalnis (spėjama Vorutos pilies vieta)]] '''Voruta''' (arba '''Varuta''') – [[Volynės metraštis\|Volynės metraštyje]] apie [[1251]] m. paminėta lietuvių [[pilis]]<ref>Daugelis istorikų spėja šią pilį priklausius tiesiogiai Mindaugui arba kuriam nors iš jo [[vasalas\|vasalų]].</ref>, kurioje [[Livonijos ordinas\|Livonijos ordino]] kariuomenės dalinio remiamas [[Mindaugas]] apie 1251 m. vidurį apsigynė nuo vidaus kare prieš jį kovojusių lietuvių [[kunigaikštis\|kunigaikščių]] ir jiems talkinusios Haličo-Volynės valstybės kariuomenės. Dalies istorikų laikoma svarbiausia ar viena svarbiausių Mindaugo [[rezidencija\|rezidencijų]], tyrinėtojų mėgėjų − Mindaugo laikų Lietuvos [[sostinė\|sostine]]. Eilutė 6: Autentiška vietovardžio forma nežinoma, neaiški ir jo kilmė; anot [[Kazimieras Būga\|K. Būgos]], [[lietuvių kalba\|liet.]] žodis *''voruta'' kadaise galėjęs reikšti tiesiog 'pilis' ar 'medinė tvirtovė'. Iš vokiškų bei rusėniškų šaltinių žinoma, kad Lietuvoje vykstant [[1249]]–[[1254]] m. vidaus karui tarp Mindaugo ir [[Tautvilas\|Tautvilo]] šalininkų, Mindaugui [[1250]]-–[[1251]] m. žiemą pavyko patraukti savo pusėn Livonijos ordiną, kuris nuo 1249 m. rudens (?) buvo vienas svarbiausių Tautvilo rėmėjų; greičiausiai Lietuvos ir Livonijos pasienyje įvykusio Mindaugo ir Vokiečių ordino Livonijos krašto magistro Andriaus Štirijiečio susitikimo metu (ar šiek tiek vėliau) magistras Mindaugui davė raitų ordino [[arbaletas\|arbaletininkų]] būrį, − galimas daiktas, kad būtent šis būrys vėliau padėjo Mindaugui nutraukti Tautvilo surengtą Vorutos apgultį. [[Volynės metraštis\|Volynės metraštyje]] pasakojama, kad po Mindaugo ir Andriaus Štirijiečio susitaikymo „[…] Tautvilas atbėgo į Žemaičius, pas savo avyną [[Vykintas\|Vykintą]]; paėmė [[jotvingiai\|jotvingius]] ir [[Žemaitija\|žemaičius]] ir [[Danielius Haličietis\|Danieliaus]] pagalbą, kurią Danielius jam anksčiau buvo davęs [ir] žygiavo prieš Mindaugą. O Mindaugas susiruošė ir sumanė nesikauti su jais atvirai, bet įėjo į pilį, vardu Voruta, ir išsiuntė naktį [prieš juos] savo svainį, ir [tas] išvaikė ir [[rusėnai\|rusėnus]], ir [[jotvingiai\|jotvingius]]. O ryte išjojo vokiečiai su arbaletais, ir puolė juos rusėnai ir [[polovcai]] su strėlėmis ir jotvingiai su [[ietis\|ietimis]], ir vaikėsi [vieni kitus] lauke tarsi žaisdami<ref>T. y. tarsi riterių turnyre</ref>; iš ten [Tautvilas] grįžo į Žemaičius.“. Istorikams bandant bent apytiksliai nustatyti Vorutos piles vietą<ref>Itin fragmentiška Volynės metraščio informacija leidžia tvirtai konstatuoti tik tai, kad Vorutos pilis stovėjusi ano meto etninės Lietuvos rytinėje dalyje.</ref>, iki šiol išsakyta net keliolika viena kitai prieštaraujančių šios piles lokalizacijos versijų; pastaruoju metu istorikas [[Tomas Baranauskas\|T. Baranauskas]] ir archeologas [[Gintautas Zabiela\|G. Zabiela]], remdamiesi šalia [[Šeimyniškėlių piliakalnis\|Šeimyniškėlių piliakalnio]] tekančio upelio (''Varutis''/''Varutė'', ''Varelis'', ''Variukas'') ir Vorutos pilies pavadinimų panašumu, rašytojo [[Antanas Vienuolis\|A. Vienuolio]] perteikta vietos gyventojų žodine tradicija bei archeologinių tyrimų duomenimis, Vorutą siūlo lokalizuoti dab. Šeimyniškėlių piliakalnyje<ref>A. Vienuolio liudijimu, šis piliakalnis vietos gyventojų dar vadintas „Varutės kalnu“.</ref> (Anykščių rajone), kuriame XIII a. viduryje ir antrojoje pusėje stovėjo tipiška medinė valstybinė [[pilis]], pastatyta apie XIII a. vidurį iki tol negyventoje vietoje (1935 m. Vorutą šiame piliakalnyje lokalizavo ir latvių etnologas bei kalbininkas [[Eduardas Volteris\|E. Volteris]]).

Voruta: Skirtumas tarp puslapio versijų