Analitinė mašina: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
S wiki sintakse 3 |
||
Eilutė 1:
'''Analitinė mašina''' – [[Čarlzas Babidžas|Č. Babidžo]] suprojektuotas mechaninis universalus programuojamas skaičiuotuvas, šiuolaikinių kompiuterių prototipas.
Analitinės mašinos idėja kilo Č. Babidžui 1834 m., kai įstrigo [[Skirtumų skaičiavimo mašina|Skirtumų skaičiavimo mašinos]] konstravimas. ''Analitinė mašina'' ne tik automatizavo veiksmus, bet ir galėjo būti [[programavimas|užprogramuota]] nustatyto operacijų rinkinio vykdymui nurodyta tvarka. Tad ji galėjo išspręsti praktiškai bet kurį skaičiavimo uždavinį. Jos konstrukciją Č. Babidžas tobulino iki pat mirties, tačiau veikiančio modelio nesukonstravo.
''Analitinė mašina'' turėjo beveik visus šiuolaikinio kompiuterio bruožus. Ji galėjo būti užprogramuota naudojant [[Džozefas-Marie Žakaras|Džozefo-Mari Žakaro]] sukurtas [[perfokorta]]s. Buvo numatytos trijų tipų perfokortos: skaičiams, aritmetinėms operacijoms ir duomenų įkėlimo bei išvedimo operacijoms valdyti. Kiekvieno tipo perfokortas turėjo skaityti atskiras perfokortų skaitytuvas.
Mašina turėjo „atmintį“, kurioje buvo galima saugoti skaičius ir tarpinius rezultatus rezultatus (iki 1000 skaičių po 50 skaitmenų). „Malūnas“ atlikdavo pagrindines aritmetines operacijas. Skaičiavimai buvo atliekami dešimtainėje skaičiavimo sistemoje. Mašina galėjo pakartoti operaciją ([[ciklas]]) ir turėjo sąlyginio vykdymo (priklausomai nuo skaičiavimo rezultatų) galimybę. Rezultatų pateikimui buvo numatytas [[spausdintuvas]], braižiklis ir skambutis. Taip pat buvo numatyta galimybė perforuoti skaičius į perfokortas, kad vėliau juos būtų galima iš jų nuskaityti.
Eilutė 9:
Mašina turėjo būti varoma garo katilo. Ji būtų buvusi 30 m ilgio ir 10 m pločio. Patirtį, įgautą projektuojant ''Analitinę mašiną'', Č. Babidžas vėliau panaudojo tobulinant ''Skirtumų mašiną''.
[[1842]] m. italų matematikas Luigi Menabrea parengė ''Analitinės mašinos'' aprašymą [[prancūzų kalba]]. Kitais metais jis buvo išverstas į [[anglų kalba|anglų kalbą]]. Jį lydėjo platūs poeto lordo [[Džordžas Baironas|Bairono]] dukros [[Ada Lovelace]] komentarai (pasirašyti pseudonimu).
Ada buvo gabi matematikė, studijavo astronomiją, muziką ir lotynų kalbą. Būdama 18 m. amžiaus ji 1833 m. susipažino su Č. Babidžu ir aktyviai domėjosi jo išradimais. Ji sukūrė programą ''Analitinės mašinos'' valdymui, kurią galima laikyti pirmąja kompiuterine programa. Ji buvo skirta [[Bernulio skaičiai|Bernulio skaičių]] sekos suradimui. Jos vardo garbei [[1979]] m. programavimo kalba buvo pavadinta [[Ada (programavimo kalba)|Ada]].
| |||