Aleksandras Kučiūnas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S wiki sintakse 2 |
S wiki sintakse 3 |
||
Eilutė 4:
== Biografija ==
Mokydamasis [[Marijampolė]]s Rygiškių Jono gimnazijoje, mokėsi skambinti ir pianinu, nuo [[1929]] m. jau akompanuodavo solistams ir chorui. [[1932]] m. baigęs gimnaziją, įstojo į [[Kauno konservatorija|Kauno konservatoriją]], kur studijavo fortepijoną pas prof. V. Ružinskj. Tuo pat metu studijavo teisę [[VDU|Vytauto Didžiojo universitete]].
Nuo [[1933]] m. pradėjo dirbti koncertmeisteriu [[Valstybės teatras|Valstybės teatre]], su solistais koncertavo daugelyje Lietuvos miestų ir miestelių. Parašė monografiją apie garsų vokiečių kompozitorių [[Richardas Vagneris|Richardą Vagnerį]] ([[1939]] m.) – tai buvo pirmas toks didelis darbas [[lietuvių kalba]].
[[1940]] m. išvyko į [[Vokietija|Vokietiją]] ir pradėjo dirbti [[Drezdenas|Dresdeno]] miesto teatre korepetitoriumi, o vėliau – dirigentu. Dirigavo [[opera]]s ir [[operetė|operetes]]. Kartu gilino dirigavimo ir fortepijono žinias pas Dresdeno profesorius K. Stieglerį ir Schautoss-Boniną.
Po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] apsigyveno [[Tūbingenas|Tūbingene]]. Kaip koncertmeisteris su solistais koncertavo daugelyje Vokietijos miestų. [[Vladas Baltrušaitis]] su lietuvių tremtinių menininkais [[1947]] m. [[vasario 25]] d. [[Detmoldas|Detmolde]] pastatė [[Džoakinas Rosinis|Džoakino Rosini]] operą „Sevilijos kirpėjas“, o [[Augsburgas|Augsburge]] – Leo Delibes baletą „Coppelia“. Operą ir baletą dirigavo A. Kučiūnas. Šie veikalai buvo parodyti ir [[Hanau]] lietuvių stovykloje.
[[1949]] m. atvyko į [[Los Andželas|Los Andželą]] ([[JAV]]) ir kurį laiką dirbo Lietuvių mokslo studijų institute. Buvo subūręs Dainininkų klubo chorą, vėliau pavadintą [[Stasys Šimkus|Stasio Šimkaus]] vardu. Choras (30 dalyvių) pastatė [[Nikolajus Gogolis|Nikolajaus Gogolio]] komediją „Piršlybos“, išmoko ištraukų iš [[Džiuzepė Verdis|Džiuzepės Verdi]] operos „Traviata“ ir kitų kūrinių.
[[1950]] m. apsigyveno [[Čikaga|Čikagoje]], aktyviai įsijungė į amerikiečių ir lietuvių muzikinį gyvenimą – dirigavo simfoniniam orkestrui, akompanavo solistams, propagavo ir lietuvišką muziką.[[1957]] – [[1959]] m. dirigavo Čikagos Vyčių vyrų choro statomoms operoms: Dž. Verdi „Rigoletto“ ir [[Šarlis Guno|Šarlio Gouno]] „Faustas“. [[1957]]–[[1958]] m. buvo ''Cosmopolitain School of Music'' dėstytojas. Nuo [[1960]] m. kurį laiką dirbo dirigento asistentu Čikagos ''Lyric'' operoje. [[1966]]–[[1970]] m. vedė operos klasę ''Washington State University'', vargonininkavo Rochesteryje, NY.
Bet daugiausia nuveikė [[1956]]–[[1977]] m. būdamas Čikagos Lietuvių operos dirigentu ir meno vadovu – dirigavo 14 operų premjerų ir 52 spektaklius. Be daugelio užsienio klasikų operų, dirigavo ir tris lietuvių kompozitorių operas: [[Jurgis Karnavičius|Jurgio Karnavičiaus]] „Gražiną“, [[Julius Gaidelis|Juliaus Gaidelio]] „Daną“ ir [[Valteris Kristupas Banaitis|Valterio Banaičio]] „Jūratę ir Kastytį“ ([[1972]] m. įrašyta į plokštelę). [[1965]] m. [[birželio 13]] d. Čikagoje atliktas Dž. Verdi „Requiem“ ir B. Markaičio „Vilniaus varpai“ – dalyvavo Vyčių choras, Tėviškės parapijos choras, Alice Stephens merginų vokalinis ansamblis, solistai ir orkestras, dirigavo A. Kučiūnas.
| |||