16:44, 19 birželio 2009 versija taisyti CommonsDelinker (aptarimas \| indėlis) 19 093 keitimai S Išimama iliustracija PLCH-ZDANAVIČIUS_RIMANTAS.jpg, kurią naudotojas Anonymous Dissident pašalino Commons projekte ← Prieš tai darytas keitimas		13:34, 12 liepos 2009 versija taisyti anuliuoti VP-bot (aptarimas \| indėlis) Botai 427 096 keitimai S wiki sintakse 2 Kitas pakeitimas →
Eilutė 4: ==Biografija== [[1953]] – [[1957]] choro dirigavimo mokėsi Kauno [[Juozas Gruodis\|J. Gruodžio]] muzikos mokykloje (dėst. D. Vaitkutė). [[1957]] – [[1962]] choro dirigavimo studijas tęsė [[Lietuvos Muzikos Akademija\|Lietuvos valstybinėje konservatorijoje]] (doc. [[Povilas Bekeris\|P. Bekerio]] klasė). [[1962]] – [[1969]] Klaipėdos [[Stasys Šimkus\|S. Šimkaus]] aukštesniosios muzikos mokyklos choro dirigavimo dėstytojas. [[1963]] uostamiestyje suorganizavo berniukų chorą, kuris [[1966]] pasivadino [[Gintarėlis\|„Gintarėlio“]] vardu. Dirigentas nuo 30 dalyvių chorą išaugino iki 80 jaunųjų dainininkų ir pasiekė svarių meninių laimėjimų. Kolektyvą parengė Klaipėdos miesto ir respublikinėms dainų šventėms, berniukų chorų sąskrydžiams [[Klaipėda\|Klaipėdoje]] ([[1966]]) ir [[Vilnius\|Vilniuje]] ([[1968]]), kantatų ir oratorijų festivaliui [[Vilnius\|Vilniuje]] ([[1968]]). Koncertų surengė [[Klaipėda\|Klaipėdoje]], Kaliningrade, Liepojoje, [[Palanga\|Palangoje]], [[Plungė]]je, [[Skuodas\|Skuode]], [[Kaunas\|Kaune]] ir [[Vilnius\|Vilniuje]]. Kartu su Marijampolės berniukų choru „Vyturėlis“ parengė G. Pergolesi „Stabat Mater" (talkino Lietuvos kamerinis orkestras, dirigentas S. Sondeckis). [[1966]] R. Zdanavičius [[Klaipėda\|Klaipėdoje]] suorganizavo kamerinį mišrųjį chorą ir keletą metų jam kūrybiškai vadovavo. Į kolektyvą sutelkęs muzikos pedagogus ir chorinio dainavimo mėgėjus (apie 30 dalyvių), išmokė senųjų italų ir vokiečių kompozitorių kūrinių bei lietuvių klasikų dainų, surengė su juo koncertų [[Klaipėda\|Klaipėdoje]], [[Kaunas\|Kaune]] ir kitur, dainavo [[Juozas Naujalis\|J. Naujalio]] ir [[Česlovas Sasnauskas\|Č. Sasnausko]] gimimo 100-ųjų metinių jubiliejiniuose renginiuose [[Vilnius\|Vilniuje]]. [[1969]] – [[1971]] Vilniaus [[Balys Dvarionas\|B. Dvariono]] vaikų muzikos mokyklos mokytojas ir choro studijos vadovas. [[1970]] – [[1976]] Lietuvos aklųjų draugijos kamerinio mišriojo choro pirmasis meno vadovas ir dirigentas. Per penkerius metus kolektyvą išaugino iki 44 dainininkų, išmokė apie 100 įvairių epochų ir stilių kūrinių ir surengė kelis šimtus koncertų. Nemaža kūrinių choras įrašė į magnetofono juostą, išleido plokštelę, dalyvavo įvairiuose kultūros renginiuose. Choras pirmas [[Lietuva\|Lietuvoje]] atliko [[Jozefas Haidnas\|J. Haydno]] Mišias B-dur, monumentalų A. Senderovo kūrinį – vokalinę-simfoninę poemą „Ikaras“, [[Antonijus Vivaldis\|A. Vivaldi]] kantatą „Magnificat“, [[Jurgis Juozapaitis\|J. Juozapaičio]] vokalinį ciklą „Tekėk, saulele" ir kt. Chorui dažnai talkino Lietuvos kamerinis orkestras, diriguojamas S. Sondeckio. Nuo [[1971]] R. Zdanavičius Vilniaus [[Mikalojus Konstantinas Čiurlionis\|M. K. Čiurlionio]] vidurinės meno mokyklos choro dirigavimo dėstytojas ir moksleivių choro studijos vadovas. Į choro mokomąsias programas įtraukė daug senųjų italų kompozitorių kūrinių, propagavo lietuvių kompozitorių originalius kūrinius ir harmonizuotas liaudies dainas. [[1977]] pastatė[[Bronius Kutavičius\|B. Kutavičiaus]] operą „Kaulo senis ant geležinio kalno“, [[1979]] pirmas parengė[[Bronius Kutavičius\|B. Kutavičiaus]] oratoriją „Paskutinės pagonių apeigos“ -kūrinys ne kartą skambėjo [[Vilnius\|Vilniuje]], atliktas [[Ryga\|Rygoje]], [[Sankt Peterburgas\|Leningrade]] ir [[Maskva\|Maskvoje]]. Taip pat parengė A. Scarlatti „Stabat Mater“, [[Jozefas Haidnas\|J. Haydno]] „Missa brevis“ ir Mišias B-dur, B. Britteno „Missa brevis“, ištraukas iš [[Georgas Frydrichas Hendelis\|G. F. Händelio]] „Šventinės oratorijos" ir kitų autorių kūrinių. Choras koncertavo [[Vilnius\|Vilniuje]], [[Kaunas\|Kaune]], [[Klaipėda\|Klaipėdoje]], [[Šiauliai\|Šiauliuose]], [[Panevėžys\|Panevėžyje]], [[Marijampolė]]je ir [[Druskininkai\|Druskininkuose]], išleido keturias plokšteles, padarė fondinių įrašų Lietuvos radijui, televizijai ir kino filmams. Eilutė 24: Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999. Informacijos publikavimui gautas žodinis autoriaus leidimas. [[~~Category~~Kategorija:Lietuvos chorvedžiai\|Zdanavičius, Rimantas]] [[~~Category~~Kategorija:Lietuvos pedagogai\|Zdanavičius, Rimantas]]

Rimantas Zdanavičius: Skirtumas tarp puslapio versijų