Maui: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Maui''' – antroji pagal plotą Havajų salyno sala, priklausanti Jungtinėms Amerikos Valstijoms (Havajų valstija). Kartu su trimis artimiausiomis salomis – [[Lanai]], [[Kahoolavė]] ir [[Molokai]] – sudaro Maui Nui vadinamą salų grupę.

 

 

Salą 1790 m. užkariavo karalius Kamehameha I ir įsteigė savo rezidenciją Lanaiha mieste. Jo palikuoniai valdė salą iki 1872 m., vėliau karaliavo kitų vadų palikuonys, kol Havajus 1898 m. aneksavo JAV. 1959 m. Havajai paskelbti 50-ąja valstija.

 

[[Antrasis Pasaulinis karas|Antrojo Pasaulinio karo]] metais Maui buvo dislokuotos didelės karinės pajėgos (iki 100 000 karių), čia buvo sukurtos gyvenimo ir mokymo bazės.

Pastaruoju metu Maui gyventojų skaičius sparčiai auga, nes daug turistų, pabuvoję Havajuose (ypač iš JAV ir Kanados), nori čia gyventi išėję į pensiją. Todėl kyla nekilnojamojo turto kainos, kyla geriamojo vandens tiekimo problemų.

 

==Geologija==

Maui, kaip ir kitos Havajų salyno salos, susiformavo virš [[Karštasis taškas|karštojo taško]] – vietos, kurioje konvekciniai Žemės [[Planetos mantija|mantijos]] srautai pradegina [[Litosferos plokštė|litosferos plokštę]] ir suformuoja ugnikalnius. Kadangi [[Ramiojo vandenyno plokštė]] po truputį (apie 9-10 cm per metus) slenka į šiaurę-šiaurės vakarus, anksčiau buvę aktyvūs ugnikalniai nutolo nuo karštojo taško ir po truputį nurimo. Dideli lavos kiekiai užliejo tarpus tarp kai kurių ugnikalnių, jie susijungė į atskiras salas. Šis reiškinys būdingas visoms Havajų saloms ([[Havajai (sala)|Didžiąją salą]] suformavo penki ugnikalniai, [[Oahu]] – du ir t.t.). Dabartinę Maui salą sudaro vulkaninis „dubletas“ - [[Ugnikalnis#Vulkaninis skydas|vulkaniniai skydai]] rytuose iškilęs Haleakala ir Pu'u Kukui salos vakaruose. Tačiau geologinėje praeityje buvo susijungę keturi vulkanai, sudarydami Maui Nui salą, kuri nugrimzdo prieš 200 000 metų (likusios salos – [[Lanai]], [[Molokai]] ir [[Kahoolavė]]).

Mauna Kahalawai yra senesnio, labiau [[Erozija|erodavusio]] ugnikalnio likutis, todėl jo aukštis tik ~1740 m. Jaunesnis Haleakala iškilęs iki 3050 m (arba 8 km nuo vandenyno dugno). Abiejų ugnikalnių rytiniai šlaitai išraižyti gilių slėnių. Slėnis, esantis tarp šių kalnų, susidarė iš ugnikalnių lavos ir dūlinčių uolienų.