Jonas Vileišis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Taisomos vidinės nuorodos |
S wiki sintakse 2 |
||
Eilutė 1:
[[
'''Jonas Vileišis''' ([[1872]] m. [[sausio 3]] d. [[Mediniai|Mediniuose]], dab. [[Pasvalio raj]].) – [[1942]] m. [[birželio 1]] d. [[Kaunas|Kaune]]) – [[Lietuvos Nepriklausomybės Aktas|Lietuvos Nepriklausomybės Akto]] signataras, [[teisė|teisininkas]], žymus visuomenės ir politinis veikėjas.
== Biografija ==
[[1892]] m. baigė [[Šiaulių gimnazija|Šiaulių gimnaziją]].
[[1900]] m. grįžęs į [[Lietuva|Lietuvą]], vertėsi advokatūra, įsijungė į [[Dvylika Vilniaus apaštalų|„12 apaštalų” draugijos]], kuri gynė [[lietuvių kalba|lietuvių kalbos]] teises, veiklą. [[1902]] m. [[Lietuvos demokratų partija|Lietuvos demokratų partijos]] organizatorius.
Eilutė 15:
[[1917]]–[[1920]] m. [[Lietuvos Taryba|Lietuvos Tarybos]] narys, vienintelis balsavo prieš 1917 m. [[gruodžio 11]] d. Lietuvos nepriklausomybės deklaravimą, kuriuo buvo pasižadama nustatyti Lietuvos priklausomybę Vokietijai. J.Vileišis buvo vienas iš keturių Lietuvos Tarybos narių, išstojusių iš jos [[1918]] m. [[sausio 26]] d. ir protestavusių prieš Lietuvos Tarybos įsipareigojimus Vokietijai uzurpuojant [[Steigiamasis Seimas|Steigiamojo Seimo]] teisę nustatyti Lietuvos valstybės pamatus ir jos santykius su kitomis valstybėmis. Visi 20 Lietuvos Tarybos narių 1918 m. [[vasario 16]] d. balsavo už grįžusių narių – J.Vileišio, [[Mykolas Biržiška|Mykolo Biržiškos]], [[Steponas Kairys|Stepono Kairio]] ir [[Stanislovas Narutavičius |Stanislovo Narutavičiaus]] – siūlomą [[Lietuvos Nepriklausomybės Aktas|Lietuvos Nepriklausomybės Aktą]] be Lietuvos įsipareigojimų Vokietijai. Kartu su kun. [[Justinas Staugaitis|Justinu Staugaičiu]] ir dr. [[Jurgis Šaulys|Jurgiu Šauliu]] buvo deleguotas į Vokietiją siekti, kad būtų pripažinta Lietuvos nepriklausomybė.
[[
Nors J. Vileišis buvo pakviestas dirbti pirmojoje [[Vyriausybė]]je, tačiau dalyvauti sudarant Ministrų kabinetą atsisakė. 1918 m. [[gruodžio 18]] d. tapo antrosios, Laikinosios Lietuvos Vyriausybės, vadovaujamos [[Mykolas Sleževičius|Mykolo Sleževičiaus]], vidaus reikalų ministru. Eidamas šias pareigas, suorganizavo [[savivaldybė|savivaldybių]] veiklą, rūpinosi, kad kiekvienoje [[apskritis|apskrityje]] dirbtų po gydytoją, paskelbė Kooperacijos bendrovių ir sąjungų įstatymą, parengė šaukimo į kariuomenę taisykles. Per du su puse mėnesio savo žinybai nustatė pagrindines funkcionavimo gaires. Antroji Vyriausybė išsilaikė iki [[1919]] m. [[kovo 12]] d.
Eilutė 27:
==Kauno burmistras==
[[
Nuo [[1921]] m. [[rugsėjo 30]] d. iki [[1931]] m. [[liepos 2]] d. eidamas Lietuvos [[laikinoji sostinė|laikinosios sostinės]] [[burmistras|burmistro]] pareigas, visą šeštąjį savo gyvenimo dešimtmetį J.Vileišis atidavė Kaunui. Vadovaujant [[Kauno savivaldybė|Kauno savivaldybei]], miestas gyveno didžiausią visų sričių pažangos laikotarpį ir iškilo iki Europinio lygio miesto.
Daugiau nei 15 milijonų litų kainavusi vandentiekio ir kanalizacijos [http://www.kaunovandenys.lt/lt/?id=29&item=2 įmonė], nuo 18 iki 40 kv.km praplėstas miesto plotas, pastatyta daugiau nei 2500 įvairios paskirties pastatų, trys gelžbetoniniai tiltai per [[Nemunas|Nemuną]] ir [[Neris (upė)|Nerį]] ([[Aleksoto tiltas|Aleksoto]], [[Vilijampolės tiltas|Vilijampolės]] ir [[Panemunės tiltas|Panemunės]]), išgrįstos ir išasfaltuotos pagrindinės gatvės, archaiškąjį [[arklys|arklių]] [[tramvajus|tramvajų]] („konkę”) pakeitęs [[autobusas|autobusų]] susisiekimas, suplanuoti priemiesčiai, naujos aikštės ir parkai, aptvarkyta sanitarija, padėti pagrindai socialinės apsaugos sistemai, pastatytos trys modernios pradinės mokyklos, [[Vincas Kudirka|Vinco Kudirkos]] viešoji biblioteka ir kt. Tai toli gražu ne visas sąrašas naujovių Kauno gyvenime, susijusių su J.Vileišio vardu. Jis išvedė Kauną į tarptautinę areną, užmegzdamas ryšius su daugelio užsienio sostinių savivaldybėmis. [[1924
Respublikos prezidento aktu nuo [[1933]] m. [[vasario 1]] d. paskirtas Valstybės Tarybos nariu. Ši institucija buvo įsteigta [[1928]] m. kaip patariamasis organas prie Prezidento įstatymų sumanymams rengti bei veikiantiems įstatymams tvarkyti. J.Vileišiui buvo pavesta rengti Lietuvos civilinio kodekso projektą. Šio darbo ėmėsi su jam būdingu entuziazmu ir kruopštumu. Mokėdamas svetimų kalbų jis naudojosi gausia kitų kraštų literatūra, todėl darbas buvo produktyvus.
J.Vileišio darbai ir nuopelnai valstybei buvo įvertinti Vytauto Didžiojo II laipsnio ordinu, kuriuo jis apdovanotas [[1934]] m. [[rugsėjo 8]] d. [[Lietuvos teisininkų draugija]] [[1940]] m. [[sausio 27]] d. išrinko J.Vileišį savo garbės nariu.
|