Jeronimas Kačinskas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
S wiki sintakse 2 |
||
Eilutė 5:
===Lietuvoje===
Pirmąsias [[muzika|muzikos]] žinias gavo iš tėvo vargonininko Jeronimo Kačinsko ([[1872]]
Sūnus Jeronimas lankė Kuršėnų pradžios mokyklą, o [[1915]] m. šeimai pasitraukus į [[Rusija|Rusiją]], mokėsi [[Maskva|Maskvos]] priemiestyje Bronicuose, kur baigė rusišką pradžios mokyklą ir pirmąją gimnazijos klasę.
Eilutė 17:
[[1929]] m. rudenį J. Kačinskas įstojo į [[Praha|Prahos]] konservatoriją, kur pas prof. J. Kfičką studijavo kompoziciją (privačiai kompozicijos dar mokėsi pas prof. O. Šiną), gilino fortepijono, operinio ir simfoninio dirigavimo žinias (prof. P. Dedečeko ir M. Doležilio klasės).
[[1930]]
1932 m. rudenį Klaipėdos muzikos mokykloje-konservatorijoje pradėjo dėstyti privalomą fortepijoną ir kamerinį ansamblį, [[1933]] m. įkūrė ketvirtatonės muzikos teorijos ir choro dirigavimo klases, suorganizavo styginių kvartetą (pats griežė altu), rengė koncertus. Atgaivino simfoninį orkestrą, kurio pagrindą sudarė konservatorijos dėstytojai ir moksleiviai – 45 muzikantai. Per [[1933
Vadovavo ir chorams: Klaipėdos darbininkų chorui, čekoslovakų chorui, talkino [[Stepas Sodeika|Stepo Sodeikos]] vadovaujamam „Vaidilutės“ chorui ir kt. 1933 m. 2-ajai Klaipėdos krašto dainų šventei parengė Giedotojų draugijos vyrų chorą. 1934 m. rudenį simfoninį orkestrą ėmus globoti „Aukuro“ draugijai, J. Kačinsko iniciatyva 1934 m. [[gruodžio 8]] d. miesto teatre įvyko [[Džiuzepė Verdis|Džiuzepės Verdžio]] operos „Traviata“ premjera, o [[1935]] m. [[gegužės 24]] d. [[Šarlis Guno|Šarlio Guno]] operos „Faustas“ premjera. Orkestrui talkino „Vaidilutės“ choras ir solistai. Operų spektakliai parodyti [[Šiauliai|Šiauliuose]], Tauragė]]je ir [[Šilutė]]je. Iš viso surengta 30 „Traviatos“ ir 15 „Fausto“ spektaklių. [[1936]] surengti paskutiniai penki simfoninės muzikos koncertai.
Eilutė 30:
1938 m. rudenį J. Kačinskas persikėlė į Kauną ir iki [[1940]] m. buvo Radiofono simfoninio orkestro dirigentas. Daugiausia propagavo užsienio klasikų ir lietuvių kompozitorių kūrinius, rengė viešus koncertus. 1940 m. dalis Kauno radiofono darbuotojų buvo perkelta į [[Vilnius|Vilnių]], J. Kačinskas tapo vadovu, dirigavo [[Ryga|Rygos]] ir [[Talinas|Talino]] simfoniniams orkestrams. Kartu dėstė ir Vilniaus muzikos mokykloje – privalomą fortepijoną, kamerinį ansamblį, simfoninį dirigavimą, vadovavo orkestrui ir chorui. Jo mokiniai buvo žinomi muzikai J. Navakauskas, [[Bronius Budriūnas]], V. Žilius, A. Učiukas, [[Alfonsas Mikulskis]], [[Jonas Švedas]], [[Algis Šimkus]], A. Kalinauskas, [[Povilas Bekeris]], [[Eduardas Pilypaitis]], [[Valteris Kristupas Banaitis|Valteris Banaitis]] ir kt. J. Kačinskas buvo pakviestas pirmininkauti Meno tarybai, buvo atkurtos Lietuvos muzikų draugijos pirmininko pavaduotojas.
[[1942]]
===Emigracijoje===
1944 m. rudenį J. Kačinskas pasitraukė į [[Vakarai|Vakarus]]. Iš pradžių apsistojo [[Čekoslovakija|Čekoslovakijoje]] ([[Lednica|Lednicoje]]), o [[1945]] m. persikėlė į [[Vokietija|Vokietiją]] – Landshuto lietuvių pabėgėlių stovyklą, paskui – į [[Augsburgas|Augsburgo]] priemiestį Hochfeldą. Aktyviai įsijungė į kultūrinį gyvenimą: akompanavo solistams, vargonininkavo bažnyčioje per lietuvių pamaldas, Augsburge vadovavo 60 dalyvių mišriajam chorui ir simfoniniam orkestrui, rengė koncertus. [[1946]]
[[1949]] m. pavasarį J. Kačinskas atvyko į JAV ir apsigyveno Bostone. Tuoj įsijungė į aktyvią muzikinę veiklą. Su pertrauka iki [[1995]] m. vargonininkavo ir vadovavo chorui Šv. Petro lietuvių parapijoje. Mišrųjį chorą buvo padidinęs iki 75 dalyvių, bet vėliau jis vėl sumažėjo iki 40 narių. Pirmą kartą atliko J. Žilevičiaus Šv. Juozapo garbei sukurtas mišias, parengė Šarlio Guno Šv. Cecilijos mišias, A. Dvofäko „Stabat Mater“, J. Kačinsko „Missa in Honorem Immaculati Cordis Beatae Mariae Virginis“ ir kt.
Eilutė 40:
Uoliai propagavo lietuvių kompozitorių dainas: Juozo Žilevičiaus „Anoj pusėj ežero“, [[Česlovas Sasnauskas|Česlovo Sasnausko]] „Užmigo žemė“, Stasio Šimkaus, [[Juozas Gruodis|Juozo Gruodžio]], Valterio Banaičio, Broniaus Budriūno, [[Stasys Gailevičius|Stasio Gailevičiaus]] bei kitų autorių kūrinius. Choras giedojo bažnyčiose ir nemažai koncertavo daugelyje JAV miestų: Brocktone, Worcesteryje, Lawrence, Hartforde, New Britain, Bostone ir kitur. Dalyvavo įvairiuose tautiniuose renginiuose ir [[televizija|televizijos]] laidose, [[1964]] m. – Pasaulinės parodos [[Niujorkas|Niujorke]] Lietuvių dienoje, [[1961]] m. – 2-ojoje, [[1966]] m. – 3-ojoje ir [[1971]] m. – 4-ojoje JAV ir [[Kanada|Kanados]] lietuvių dainų šventėse [[Čikaga|Čikagoje]].
Nuo [[1958]] m. kurį laiką vargonininkavo Šv. Jono Krikštytojo slovakų parapijoje netoli Čikagos (Whiting). Vadovavo keliems parapijos chorams, Čikagos Lietuvių vyrų chorui, dirbo chormeisteriu Čikagos lietuvių operoje. Kurį laiką vargonininkavo ir vadovavo chorui Dangaus Vartų airių parapijoje. [[1965]]
[[1960]]
J. Kačinsko rūpesčiu lietuvių kompozitorių muziką populiarino garsūs JAV simfoniniai orkestrai. [[1962]] m. jis dalyvavo Kultūros kongrese Čikagoje, [[1963]] m. religinės muzikos festivalyje Bostone, buvo 1964 m. Pasaulinės parodos Lietuvių dienos Niujorke, 1961 ir 1966 m. – JAV ir Kanados lietuvių dainų švenčių dirigentas Čikagoje. 1967 m. [[gruodžio 10]] d. kompozitoriaus 60-mečio proga surengtas jo pirmas autorinis koncertas, [[1987]] m. [[balandžio 15]] d. Berklio muzikos kolegijoje surengtas autorinis koncertas 80-mečio proga. Įvyko ir daugiau kompozitoriaus autorinių koncertų.
Eilutė 59:
Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999. Informacijos publikavimui gautas žodinis autoriaus leidimas.
{{DEFAULTSORT:Kačinskas Jeronimas }}
[[
[[Kategorija:Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai]]
| |||