Danielius Kleinas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S robotas Pridedama: ru:Клейн, Даниил |
S Taisomos vidinės nuorodos |
||
Eilutė 5:
Mokėsi Tilžės gimnazijoje. [[1636]] m. filosofijos magistro laipsniu baigė [[Karaliaučiaus universitetas|Karaliaučiaus universitetą]]. Įšventintas kunigu. Nuo [[1637]] m. iki mirties kunigavo Tilžės lietuvių bažnyčioje. Mokėjo [[vokiečių]], [[graikų]], [[lotynų kalba|lotynų]], [[lietuvių]], [[sirų kalba|sirų]], [[hebrajų kalba|judėjų]] ir [[arabų kalba]]s. <ref>[http://www.leidykla.vu.lt/inetleid/knygot/37/pub1.pdf HENRIKAS ZABULIS. LIAUPSĖS DANIELIUI KLEINUI. KNYGOTYRA. 2001. 37 PDF]</ref>
[[1653]] m. [[Karaliaučius|Karaliaučiuje]] [[lotynų kalba]] išleido pirmąją lietuvių kalbos gramatiką „Grammatica Litvanica“. Ją rašydamas daugiausia rėmėsi lotynų kalbos gramatikų tradicine schema bei kai kuriomis [[graikų]] ir hebrajų kalbų gramatikomis. Faktinę medžiagą ėmė iš gyvosios kalbos ir lietuviškų raštų. [[1654]] m. Karaliaučiuje išleido šios gramatikos santrauką vokiečių kalba „Compendium Litvanico-Germanicum“. Abi gramatikos išleistos [[1977]] m. [[Hamburgas|Hamburge]], su vertimais į lietuvių kalbą – [[1957]] m. [[Vilnius|Vilniuje]].
Danieliaus Kleino gramatikos turėjo didelę reikšmę lietuvių kalbotyros raidai. Jose pirmą kartą sistemingai aprašyta lietuvių kalbos gramatinė sandara, nustatytos pastovesnės bendrinės kalbos normos, paremtos vakarų aukštaičių tarme. Buvo parengęs vokiečių-lietuvių kalbų žodyną (neišspausdintas). 1666 m. parengė ir išleido giesmyną „Naujos giesmju knygos“ (2 leidimas [[1685]] m., 3 leidimas [[1705]] m.) ir maldaknygę „Naujos, labbay priwalingos ir duszoms naudingos maldų knygeles“ (229 giesmės), kuri iki [[XX a.]] pradžios daug kartų perspausdinta. Giesmes redagavo kalbos ir eilėdaros požiūriu, kėlė lietuvių eiliavimo kultūrą. Danielius Kleinas koregavo [[Jonas Bretkūnas|J. Bretkūno]] „Biblijos“ vertimo 4 dalį. <ref>Algirdas Sabaliauskas. {{VLE|X}}, 251 psl. </ref>
| |||