22:56, 28 birželio 2009 versija taisyti RibotBOT (aptarimas \| indėlis) Botai 23 313 keitimai S robotas Pridedama: ar:عدسة الجاذبية ← Prieš tai darytas keitimas		10:50, 10 liepos 2009 versija taisyti anuliuoti VP-bot (aptarimas \| indėlis) Botai 427 096 keitimai S wiki sintakse 2 Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: [[~~Image~~Vaizdas:Einstein_Rings.jpg\|thumb\|250px\|right\|Keletas stebimų gravitacinių lęšių]] '''Gravitacinis lęšis''' – reiškinys, kuomet šviesa iš labai tolimo ir ryškaus šaltinio (pvz., [[kvazaras\|kvazaro]]) „užlinksta“ už masyvaus arčiau esančio objekto - pavyzdžiui, didelės kompaktiškos galaktikos. Gravitacinį šviesos užlinkimą už masyvių objektų pirmiausiai numatė [[Albertas Einšteinas\|Alberto Einšteino]] sukurta [[bendroji reliatyvumo teorija]]. Eilutė 5: ==Aprašymas== [[~~Image~~Vaizdas:Gravitational_lens-full.jpg\|thumb\|left\|250px\|Šviesa užlinksta už masyvaus arčiau esančio objekto. Oranžinės rodyklės rodo regimąją kvazaro padėtį, baltos - tikrąją spindulių trajektoriją iš šaltinio.]] Gravitacinis lęšis susidaro, kai masyvaus objekto ([[galaktika\|galaktikos]] ar [[juodoji skylė\|juodosios skylės]]) gravitacinis laukas nukreipia tolimesnio šviesos šaltinio spindulius nuo tiesaus kelio. Šviesos šaltinis atrodo tarsi žiedas, esantis už masyviojo objekto. Šį reiškinį pirmą kartą paminėjo fizikas Orestas Chvolsonas [[1924]] metais, o [[1936]] metais gravitacinius lęšius kiekybiškai aprašė A. Einšteinas. Eilutė 14: ==Istorija== [[~~Image~~Vaizdas:Einstein ring.jpg\|thumb\|200px\|right\|Kvazaro QSO 2237+0305, kitaip vadinamo [[Einšteino kryžius\|Einšteino kryžiumi]] atvaizdai dėl gravitacinio lęšio efekto.]] [[Bendroji reliatyvumo teorija]] teigia, kad masyvūs kūnai „iškreivina“ [[erdvėlaikis\|erdvėlaikį]], todėl šviesos kelias irgi nukrypsta nuo tiesės. Šią teoriją pirmą kartą patvirtino [[Artūras Stenlis Edingtonas]] [[1919]] m. [[Saulės užtemimas\|Saulės užtemimo]] metu, kuomet arti Saulės danguje esančių žvaigždžių padėtys atrodė pakitusios.

Gravitacinis lęšis: Skirtumas tarp puslapio versijų