Radimičiai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S Sutrumpinimo Lenkij panaikinimas
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S wiki sintakse
Eilutė 9:
== Radimičių archeologija ==
Labiausia ištyrinėti radimičių archeologiniai paminklai yra X-XII a. kurganiniai [[pilkapynas|pilkapynai]] - Abidovičiai (''Абидовичи''), Vetačka (''Ветачка''), Višanka (''Вишанька''), Gadilavičiai (''Гадилавичи''), Kalasai (''Каласы''), Madora (''Мадора''), Nisimkavičiai (''Нисимкавичи''), Chodasavičiai (''Ходасавичи''), Esmonai (''Эсьмоны'') ir kt. VIII-X a. [[laidojimas|laidodavo]] sudegintus kūnus, X a. pab. - XII a. pr. laidojamus lavonus guldydavo popilkapinėje duobėje. Būdingas tų kapų ypatumas - „ugninis ratas“ (grunto sluoksnis su [[pelenai]]s ir medžio anglimi), kurio centre guldydavo laidojamą kūną.
<br />Laidojant į kapą dėdavo daug [[papuošalas|papuošalų]], buities reikmenų, rečiau - ūkinių įnagių. Vyrų kapuose aptinkami būdingi juosmens [[diržas|diržų]] žiedai, kitos metalinės diržų apkaustų dalys, rečiau - [[ginklai]]. Radimičiams būdingi [[bronza|bronziniai]] ar [[sidabras|sidabriniai]] smilkinių žiedai (septynių spindulių ir septynių kyšulių), bielipsoidiniai, liežuviški, kilpuoti ir kekiniai pakabukai, plokštelinės [[antkaklė]]s.
 
Moteriškam kostiumui būdingi 7-spinduliai, paprastus žiedus primenantys smilkininiai žiedai, žvaigždės pavidalo diržų [[sagtis|sagtys]], smulkūs karoliukai, auksaspalviai [[stiklas|stiklo]] [[karoliai]], [[pakabukas|pakabukai]], simbolizuojantys daugaus šviesulius.
<br />Radimičių kurganuose randami radiniai tyrinėtojų dalinami į 22 kategorijas: darbo įrankiai, apie 15 rūšių papuošalų, buitiniai ir ūkiniai reikmenys, pakinktų dalys, ginklai, žaislai, indai. Rasta monetų, kurias radimičiai naudojo kaip pakabukus vėriniuose - [[dirhamas|dirhamus]], Vladimiro [[srebrenikas|srebrenikus]] ir kt.
 
== Radimičių istorija ==
Pirmojo tūkstantmečio pabaigoje radimičių visuomenėje formavosi klasiniai santykiai, juos valdė [[kunigaikštis|kunigaikščiai]], seniūnai. IX a. jie mokėjo duoklę [[chazarai|chazarams]], bet jau 885 m. juos prie [[Kijevo Rusia|Kijevo Rusios]] prisijungė [[kunigaikštis Olegas]]. 907 m. radimičiai kartu su Olego kariauna dalyvavo žygyje į [[Bizantija|Bizantiją]]. Po 970 m. jie atgavo nepriklausomybę nuo [[Kijevo kunigaikščiai|Kijevo kunigaikščių]]. 984 m. radimičius mūšyje prie Pesčianės (''Песчань'') upės (netoli [[Slavgorodas|Slavgorodo]] ar [[Gomelis|Gomelio]]) sumušė kunigaikščio [[Vladimiras Sviatoslavičius|Vladimiro Sviatoslavičiaus]] vaivada Vilko Uodega (''Волчий хвост''), radimičių žemės vėl tapo Kijevo Rusios dalimi.
<br />Nuo XI a. radimičių žemės priklausė [[Černigovo kunigaikštystė|Černigovo kunigaikštystei]], o nuo XII a. pradžios pietinės žemės ėmė priklausyti [[Smolensko kunigaikštystė|Smolensko kunigaikštystei]]. Išlikę XII a. rašytiniai šaltiniai mini radimičių miestus Krečiutą (''Кречют'', 1136 m.; dabar - [[Kryčavas|Kričevas]] (''Кричев'')), Prapoiską (''Прапойск'', 1136 m.; dabar Slavgorodas (''Славгород'')), Gomijų (''Гомий'', 1142 m.; dabar Gomelis (''Гомель'')), [[Rahačovas|Rogačiovą]] (''Рогачёв'', 1142 m.), Čečerską (''Чечерск''; 1159 m.). Stambiausias miestas buvo Gomelis.
 
Paskutinį kartą radimičius metraštyje minėjo 1169 m.