François Rabelais: Skirtumas tarp puslapio versijų

 

'''Fransua Rablė''' (''François Rabelais'', [[1494]] m. – [[1553]] m. [[balandžio 9]] d.) – [[Prancūzija|prancūzų]] rašytojas, [[antika|antikinės]] literatūros, bei kalbų žinovas, medicinos daktaras, [[Renesansas|Renesanso]] atstovas.

Rablė akiratį praplečia kelionės į [[Italija|Italiją]]. Pirmąkart jis vyksta į [[Roma|Romą]] kaip vyskupo Žano diu Belė (''Jean du Bellay'') gydytojas, praleidžia ten du mėnesius ir susipažįsta su italų [[Renesansas|Renesanso]] kultūra, su antikinio meno paminklais. Grįžęs iš Italijos, išleidžia naują knygą: ''„Baisenybingas didžiojo Gargantiua, Pantagriuelio tėvo, gyvenimas, kurį surašė maestras Alkofibrasas, kvintesencijos traukovas“''. Iš šios knygos matyti. kad Rablė humanizmo turinys jau gilesnis, aliuzijos į antiką dažnesnės, [[satyra]] aštresnė. Pratarmėje rašytojas liepia ieškoti jo veikale „gilesnės prasmės“, nors kartais atrodytų, jog „autorius tik šiaip sau juokauja“. Vėliau ši knyga tapo pirmąja, o „Pantagriuelis“ – antrąja viso kūrinio dalimi.

 

 

Aštrėja rašytojo konfliktas su [[Sorbona]], kurios atstovai buvo išjuokti ir „Pantagriuelyje“, ir „Gargantiua“. Rablė vis smarkiau puolamas, jo knygos pasmerkiamos sudeginti. Tačiau jis turi užtarėjų, tarp kurių ir karalius [[Pranciškus I]], ir jo sesuo. Vėliau karalius jam suteikia privilegiją toliau leisti „Pantagriuelį“.