|
'''Juozas Paknys''' ([[1883]] m. [[rugsėjo 23]] d. (Pakniškių viensėdyje prie Jūžintų ([[Rokiškio rajonas|Rokiškio raj.]])) - [[1948]] m. [[sausio 3]] d. (Reutlingene ([[Vokietija]])) - [[Ekonomika|ekonomistas]], bankininkas, [[Lietuvos socialdemokratų partija|LSDPLietuvos socialdemokratų partijos]] ir visuomenės veikėjas.
==Biografija==
* [[1904]] m. baigė [[JelgavaMintaujos gimnazija|Mintaujos]] gimnaziją]], joje dalyvavo slaptos [[Kūdikis (organizacija)|Kūdikio]] draugijos veikloje. [[1903]] m. socialdemokratų jaunimo organizacijos - Lauko darbininkų, bežemių ir mažažemių draugijos organizatorius, jo iniciatyva [[Šiauliai|Šiauliuose]] buvo sušaukta draugijos konferencija, joje J. Paknys išrinktas Vykdomojo komiteto nariu. Organizavo streikus [[Baisogala|Baisogalos]] grafo Komaro dvaruose.
* [[1903]] m. socialdemokratų jaunimo organizacijos - Lauko darbininkų, bežemių ir mažažemių draugijos organizatorius, jo iniciatyva [[Šiauliai|Šiauliuose]] buvo sušaukta draugijos konferencija, joje J. Paknys išrinktas Vykdomojo komiteto nariu. Organizavo streikus [[Baisiogala|Baisogalos]] Komaro dvaruose.
* [[1904]] m. buvo įstojęs į kunigų seminariją, bet, prasidėjus revoliuciniams įvykiams, mokslus metė. [[1905]] m. - vienas organizacijos [[Draugas (laikraštis)|„Draugas“]] steigėjų, nuo [[1906]] m. - LSDP narys.
* [[1905]] m. - vienas organizacijos „[[Draugas]]“ steigėjų, nuo [[1906]] m. - LSDP narys.
* 1905 m. [[gruodžio 14]] d. su trimis draugais nuginklavo [[Žeimiai|Žeimių]] uriadninką, uždarė [[degtinė|degtinės]] monopolį ir įvedė „naująją tvarką“. Grįždamas į [[Kaunas|Kauną]], pateko į policijos rankas ir su draugais buvo pasodintas į [[Kauno kalėjimas|kalėjimą]]. 1906 m. [[rugsėjo 26]] d. Kauno apygardos teismas juos teisė kaip plėšikus, tačiau bylą perėmęs [[Vilnius|Vilniaus]] apygardos teismas 1906 m. [[spalio 16]] d., kaip politinį veikėją, nuteisė metams [[Kauno tvirtovė|tvirtovės]] kalėjimo. Į laisvę išėjo [[1907]] m. pabaigoje.
* [[1908]] - [[1912]] m. studijavo [[Sankt Peterburgas|Petrapilio]] komercijos institute, dalyvavo lietuvių studentų draugijos veikloje, buvo jos kasininkas. Kartu [[1910]] m. žurnalo „[[Visuomenė|„Visuomenės“]]s“ leidėjas ir bendradarbis.
* 1912 m. apsigyvenęs Kaune, vedė I. Petravičiūtę, dirbo Komercijos banke. [[1915]] m. persikėlė į Vilnių, vėl įsijungė į [[Lietuvos socialdemokratų partija|LSDP]] ir visuomeninę veiklą. [[1917]] m. išrinktas LSDP CK nariu, administravo [[Darbo balsas|„Darbo balsą“]]. ▼
* 1917 m. [[rugsėjo 18]] - [[rugsėjo 22|22]] d. - [[Vilniaus konferencija|Vilniaus konferencijos]] dalyvis. [[1918]] m. [[gruodžio 26]] d. - [[1919]] m. [[kovo 12]] d. - [[Mykolas Sleževičius|M. Sleževičiaus]] kabinete - maitinimo ir viešųjų darbų ministerijos laikinasis valdytojas, 1919 m. [[balandžio 12]] - [[spalio 7]] d. - darbo ir socialinės apsaugos ministras. Artėjant [[bolševikai|bolševikams]], persikėlė į Kauną. ▼▲* 1912 m. apsigyvenęs Kaune, vedė I. Petravičiūtę, dirbo Komercijos banke. [[1915]] m. persikėlė į Vilnių, vėl įsijungė į [[Lietuvos socialdemokratų partija|LSDP]] ir visuomeninę veiklą. [[1917]] m. išrinktas LSDP CK nariu, administravo laikraštį „[[Darbo balsas |„Darbo balsą“]] “.
* Nuo 1919 m. lapkričio Valstybės kontrolės steigėjas ir direktorius, vėliau Finansų, prekybos ir pramonės viceministras. [[1922]] m. [[Vladas Jurgutis|Vlado Jurgučio]] pakviestas, įėjo į [[Lietuvos bankas|Lietuvos banko]] valdybą, kaip vienas geriausių bankininkų praktikų ir dirbo joje iki [[1940]] m.
* [[1926]] - [[1939]] m. - LB valdytojo pavaduotojas, faktiškai nuo [[1929]] m., atsistatydinus Vl. Jurgučiui, valdytojas, 1939 - 1940 m. - oficialus valdytojas. Jo parašas buvo ant visų Lietuvos Respublikos banknotų. ▼▲* 1917 m. [[rugsėjo 18]] - [[rugsėjo 22|22]] d. - [[Vilniaus konferencija|Vilniaus konferencijos]] dalyvis. [[1918]] m. [[gruodžio 26]] d. - [[1919]] m. [[kovo 12]] d. - [[Mykolas Sleževičius|M. Sleževičiaus]] kabinete - maitinimo ir viešųjų darbų ministerijos laikinasis valdytojas, 1919 m. [[balandžio 12]] - [[spalio 7]] d. - darbo ir socialinės apsaugos ministras. Artėjant [[bolševikai|bolševikams]], persikėlė į Kauną. Nuo 1919 m. lapkričio mėn. [[Valstybės kontrolė]]s steigėjas ir direktorius, vėliau Finansų, prekybos ir pramonės viceministras. [[1922]] m. [[Vladas Jurgutis|Vlado Jurgučio]] pakviestas, įėjo į [[Lietuvos bankas|Lietuvos banko]] valdybą, kaip vienas geriausių bankininkų praktikų ir dirbo joje iki [[1940]] m.
* [[Antanas Smetona|A. Smetonos]] valdžia jį toleravo tik kaip nepakeičiamą sveikos ir tęstinės finansų politikos vykdytoją: jam vadovaujant, [[litas]] tapo tvirčiausia valiuta Europoje.
* Nerepresavo jo ir okupacinės valdžios. Lietuvą užėmus sovietams 1940 - [[1941]] m. jis buvo finansų vicekomisaras. [[Nacių okupacija Lietuvoje|Vokiečių okupacijos]] metais dirbo finansų patarėjo pavaduotoju, nuo 1941 m. rugsėjo - Lietuvos banko valdytoju. [[1942]] m. vokiečiams likvidavus Lietuvos banką, perėjo į pogrindinę rezistencinę veiklą, vadovavo komisijai karo nuostoliams apskaičiuoti, organizavo lėšų rinkimą [[Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas|VLIK'ui]]. ▼▲* [[1926]] - [[1939]] m. - LBLietuvos Banko valdytojo pavaduotojas, faktiškai nuo [[1929]] m., atsistatydinus Vl. Jurgučiui, valdytojas, 1939 - 1940 m. - oficialus valdytojas. Jo parašas buvo ant visų Lietuvos Respublikos banknotų . [[Antanas Smetona|A. Smetonos]] valdžia jį toleravo tik kaip nepakeičiamą sveikos ir tęstinės finansų politikos vykdytoją: jam vadovaujant, [[litas]] tapo tvirčiausia valiuta Europoje.
* Dirbo komisijoje ir po [[1944]] m., kai išvyko į Vokietiją. [[1945]] m. Viurcburge buvo išrinktas į Lietuvos reikalų komiteto valdybą, su ja persikėlė į Tiubingeną. [[1946]] m. - LSDP Užsienio delegatūros CK narys.
▲* Nerepresavo jo ir okupacinės valdžios. Lietuvą užėmus sovietams 1940 - [[1941]] m. jis buvo finansų vicekomisaras. [[Nacių okupacija Lietuvoje|Vokiečių okupacijos]] metais dirbo finansų patarėjo pavaduotoju, nuo 1941 m. rugsėjo - Lietuvos banko valdytoju. [[1942]] m. vokiečiams likvidavus Lietuvos banką, perėjo į pogrindinę rezistencinę veiklą, vadovavo komisijai karo nuostoliams apskaičiuoti, organizavo lėšų rinkimą [[Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas|VLIK'ui]]. Dirbo šioje komisijoje ir po [[1944]] m., kai išvyko į [[Vokietija|Vokietiją]]. [[1945]] m. [[Viurcburgas|Viurcburge]] buvo išrinktas į Lietuvos reikalų komiteto valdybą, su ja persikėlė į [[Tiubingenas|Tiubingeną]], dėstė universitete. [[1946]] m. išrinktas [[LSDP Užsienio delegatūra|LSDP Užsienio delegatūros]] CK nariu.
[[Kategorija:Lietuvos politikai|Paknys]]
| 