20:44, 29 birželio 2009 versija taisyti Pėstininkas (aptarimas \| indėlis) 8 339 keitimai SNėra keitimo santraukos ← Prieš tai darytas keitimas		20:28, 8 liepos 2009 versija taisyti anuliuoti VP-bot (aptarimas \| indėlis) Botai 427 096 keitimai S wiki sintakse 2 Kitas pakeitimas →
Eilutė 2: '''Ana Achmatova''' (Ana Andrejevna Gorenko, [[1889]] m. [[birželio 11]] (23), Odesa, [[Rusijos imperija]] – [[1966]] m. [[kovo 5]] d., Domodedovas, [[Maskva\|Maskvos]] sritis, RTFSR) – rusų poetė, rašytoja, literatūrologė, literatūros kritikė, vertėja. Be meninės kūrybos, Achmatova žinoma dėl savo tragiškos lemties. Nors ji pati ir nebuvo įkalinta arba ištremta, tačiau represijas patyrė du jai artimi žmonės (jos vyras [[1910]]-–[[1918]] m., N.S. Gumiliov sušaudytas [[1921]] m., N. N. Punin, jos gyvenimo palydovas [[1930]] metais tris kartus buvo areštuotas ir žuvo lageryje [[1953]] m.), o vienintelis sūnus L. N. Gumiliov (buvo įkalintas [[1930]]-–[[1940]] m., ir [[1940]]-–[[1950]] m. daugiau nei 10 metų). „Tautos priešų“ žmonos ir motinos patirtis atsispindi viename iš žymiausių Achmatovos kūrinių – poemoje „Rekviem“. Pripažinta tėvyninės poezijos klasikė dar [[1920]] m., Achmatova buvo tildoma, genama ir cenzūruojama (įskaitant [[1946]] m. „personalinį“ TSKP CK potvarkį, kuris nebuvo atšauktas, kol ji buvo gyva), daugelis jos kūrinių taip ir nebuvo publikuoti ne tik jai esant gyvai, bet ir daugiau kaip du dešimtmečius po jos mirties. Tačiau jos vardą iki pat gyvenimo pabaigos supo plačių jos poezijos gerbėjų šlovės ratas tiek Rusijoje, tiek emigracijoje. Eilutė 9: Gimė [[Odesa\|Odesos]] rajone – Bolšoj Fontan, atsargos laivyno inžinieriaus-mechaniko šeimoje. [[1890]] m. šeima persikėlė į Carskoje Selo. Pirmasis eilėraštis publikuotas [[1911]] m. Jaunystėje prijautė akmeistams (rinkiniai „Vakaras“, [[1912]], „Rožinis“, [[1914]]). Būdingais Achmatovos kūrybos bruožais galima pavadinti ištikimybę moraliniams būties pagrindams, subtilų jausmo psichologijos supratimą, [[XX amžius\|XX a.]] visuotinių tragedijų įsisąmoninimą, susietą su asmeniniais išgyvenimais, trauką klasikiniam poetinės kalbos stiliui. Autobiografinė poema „Rekviem“ ([[1935]]-–[[1940]]; publikuota [[1987]] m.) – vienas iš pirmųjų poezijos kūrinių, dedikuotų [[1930]]-tų metų represijų aukoms. „Poemoje be herojaus“ ([[1940]] – [[1965]] m., pilnai publikuota [[1976]] m.) – Achmatova stengėsi atkurti rusų literatūros „sidabro amžiaus“ epochą. Be poezijos kūrinių, Achmatovos plunksnai priklauso straipsniai apie [[Aleksandras Puškinas\|A. S. Puškino]] kūrybą, prisiminimai apie amžininkus. Mirė Domodedove (Pamaskvys), palaidota Komarove, šalia [[Sankt Peterburgas\|Sankt-Peterburgo]]. Pradedant nuo [[1922]] m., Anos Achmatovos knygos buvo griežtai cenzūruojamos. Visų jos eilėraščių rinkinių, išleistų nuo [[1922]] m. iki [[1966]] m., negalima vadinti absoliučiai autoriniais. Eilutė 90: * Ana Achmatova. Rinktinė. Eilės. Taškentas. [[1943]] * Ana Achmatova. Eilėraščiai. [[1958]] * Ana Achmatova. Eilėraščiai. [[1909]]—–[[1960]]. [[1961]] * Ana Achmatova. Laiko tėkmė. [[1965]] * Ana Achmatova. Rinktinė. [[1974]]

Ana Achmatova: Skirtumas tarp puslapio versijų