Šventoji (Palanga): Skirtumas tarp puslapio versijų

XVI-XVIII a. Šventąją lankė [[anglija|anglų]], [[olandija|olandų]] ir švedų laivai, kurie iš čia išveždavo javus, kailius, medų, o atveždavo geležies, manufaktūros dirbinių, druskos, vyno, silkių, ginklų. Anglų pirkliai gavo privilegiją įrengti uostą, į kurį galėtų įplaukti dideli prekybiniai laivai. Užsienio laivai Šventosios uostąypačuostą ypač intensyviai lankė [[Vladislovas_Vaza|Vladislovo Vazos]] (1632-1648) ir [[Jonas_Kazimieras_Vaza|Jono Kazimiero]] (1648-1668) valdymo laikotarpiu, kai [[Karolis X Gustavas]] (1655 m.) buvo užėmęs ne tik Lietuvos pajūrį, bet ir visą Vakarų Lietuvą. Tuo metu Šventosios uostas pasidarė rimtu Klaipėdos ir Karaliaučiaus uostų konkurentu. Vladislovas Vaza 1639 m. vasario 16 d., paveiktas Klaipėdos pirklių, per Brandenburgo markgrafą kurfiurstą [[Georgas Vilhelmas|Georgą Vilhelmą]] išleido įsakymą, nukreiptą prieš tuos, kurie iš Lietuvos pajūrio siunčia prekes per Dancigą, o ne per Klaipėdą, tuo būdu nutraukdami pajamas karaliaus iždui (karalius gaudavo 2 proc. prekių vertės muito) ir Klaipėdos miestui, kuris dėl karo buvo labai nuskurdęs, bei atkreipia Žemaičių seniūnų dėmesį, kad vykstanti intensyvi prekyba per Šventąją. 1639 m. žemaičiai sudegino anglų prekybos kontorą Šventosios uoste, taip pat laivus, trobesius ir dirbtuves.