Elbasanis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
ArthurBot (aptarimas | indėlis)
S robotas Pridedama: sr:Елбасан
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S Sutrumpinimo Albanij panaikinimas
Eilutė 2:
[[Image:Elbasan.jpg|thumb|300px|Miestovaizdis nuo kalvos]]
 
'''Elbasanis''' ({{sq|Elbasan}} arba ''Elbasani'') – miestas centrinėje [[AlbanijAlbanija|Albanijos]]os dalyje, [[Elbasanio apygarda|Elbasanio apygardoje]] ir [[Elbasanio sritis|Elbasanio srityje]]. Vienas didžiausių ir svarbiausių šalies miestų, apygardos ir srities centras. 102,0 tūkst. gyventojų (2007; dauguma [[albanai]], [[musulmonai sunitai]]).
 
Miestas išsidėstęs kalnuotoje vietovėje, apie 150 m virš jūros lygio, dešiniajame [[Škumbinis|Škumbinio]] upės krante. Elbasanis yra įsikūręs apie 54 km į pietus nuo [[Tirana|Tiranos]] ir 82 km į rytus nuo [[Duresis|Duresio]], 135 km i šiaurę nuo [[Korčia|Korčios]]. Per miestą eina svarbus [[Duresis|Duresio]]–[[Pogradecis|Pogradecio]] geležinkelis, vienas svarbiausių plentų į kaimyninę [[Makedonij]]ą.
Eilutė 11:
[[Image:Elbasan Castle 1.JPG|left|thumb|200px|Elbasanio tvirtovės fragmentas]]
 
Elbasanis ir jos apylinkės yra vienos iš seniausiai apgyvendintų [[AlbanijAlbanija|Albanijos]]os vietų; pirmųjų gyventojų gyvenvietės liekanos datuojamos nuo [[akmens amžius|akmens amžiaus]] laikotarpio. Šioje vietovėje taip pat randama ir kitų [[priešistorė]]s - [[žalvario amžius|žalvario]] ir [[geležies amžius|geležies amžiaus]] - gyvenviečių liekanų. Jau senovės laikais dabartinis miestas ir jo apylinkės buvo apgyvendintos senųjų šio regiono gyventojų - [[ilyrai|ilyrų]] genčių, kurios iš dalies buvo veikiamos šalimais egzistavusios [[graikai|graikų]] civilizacijos.
 
Dabartinio miesto šaknys glūdi [[antika|antikos]] laikais, dabartinėje miesto teritorijoje [[romėnai|romėnams]] I a. įkūrus didelę tvirtovę, kuri [[Romos imperija|romėnų]] laikais buvo žinoma kaip '''Masio Skampa''' ({{la|Masio Scampa}}) vardu; [[Ilyrų kalba]] ''skampa'' reiškia „uola, viršūnė“. Ilganiui miestui augant ir plečiantis, nuo III ir IV a. sandūros, miestas yra žinomas kaip '''Hiskampis''' ({{la|Hiscampis}}) vardu. Miestas buvo svarbus prekybos centras, išsidėstęs svarbaus prekybos kelio - ''Via Egnatia'' - dviejų atšakų sankirtoje, vedusioje į to meto svarbius [[Balkanai|Balkanų]] miestus - [[Apolonija|Apoloniją]] ir [[Dirachijus|Dirachijų]]. Miestas buvo svarbus ankstyvosios [[krikščionybė]]s centras: mieste buvo keletas [[bažnyčia|bažnyčių]], [[vyskupas|vyskupo]] rezidencija. Vėlyvosios antikos laikais dėl [[didysis tautų kraustymasis|didžiojo tautų kraustymosi]] padažnėjusų [[barbarai|barbarų]] ([[ostgotai|ostgotų]]) antpuolių miestas sunyko ir neteko didesnės ekonominės bei socialinės reikšmės.
Eilutė 19:
Viduramžiais dabartinio miesto apylinkės priklausė [[Bizantija]]i. Kurį laiką miesto apylinkės priklausė [[Bulgarij]]os karalystei. [[1204]] m. ketvirtojo [[kryžiaus žygis|kryžiaus žygio]] metu [[kryžiuočiai|kryžiuočiams]] užėmus [[Konstantinopolis|Konstantinopolį]] ir [[Bizantija]]i kurį laiką suskilus į kelias valstybes, XIII a. miestas tapo pavaldus [[viduramžiai|viduramžių]] [[Graikij]]os valstybei - [[Epyro Despotija]]i, vėliau [[Serbij]]os karalystei, kol galiausiai XIV a. pabaigoje dabartinio miesto teritorija atiteko [[Osmanų imperija]]i.
 
Miesto atgimimas prasidėjo [[1467]] m., kuomet [[Osmanų imperija|Osmanų]] sultono [[Mehmetas II|Mehmeto II]] iniciatyva antikinio miesto teritorijoje, kur stovyklą buvo isirengusi osmanų kariuomenė, buvo nuspręsta pastatyti miestą-tvirtovę. Miestas-tvirtovė buvo pavadinta '''El Basano''' ({{tr|El Basan}}) vardu, [[turkų kalba]] reiškiančio „tvirta vieta“. Turkų valdymo laikais miestas suklestėjo, tapo svarbiu amatų ir prekybos centru. XVII a. pabaigoje mieste gyveno apie 2000 gyventojų, buvo [[graikai|graikų]], [[arumunai|arumunų]], [[slavai|slavų]], [[turkai|turkų]] ir [[albanai|albanų]] bendruomenės, miesto apylinkės buvo gausiai gyvenamos [[arumunai|arumunų]]. Ėmus plisti [[islamas|islamui]] miestas tapo svarbiu šios religijos centru dabartinėje [[AlbanijAlbanija|Albanijos]]os teritorijoje. [[1864]] m. miestas buvo [[sandžakas|sandžako]], priklausiusio [[Bitola|Monastiro]] vilajetui, centru.
 
XX a. pradžioje miestas tapo vienu iš albanu kultūrinio ir tautinio atgimimo centrų, mieste buvo įkurta pirmoji šalyje [[mokytojų seminarija]]. Tačiau dėl islamo svarbos ir istorinio vaidmens šiame mieste bei [[jaunieji turkai|„Jaunųjų Turkų“]] įtakos, miestas kurį laiką buvo albanų [[švietimo reforma|švietimo reformų]] pasipriešinimo centru, ypatingai priešindamasis siekiui [[arabai|arabų]] rašmenis keisti lotyniškaisiais.
Eilutė 27:
[[1912]] m. [[Albanija]]i paskelbus nepriklausomybę miestas atiteko naujai susikūrusiai valstybei. [[1PK|I pasalinio karo]] metu ([[1915]]–[[1918]] m.) miestą užėmė [[Serbija]], [[Bulgarija]], [[Austrija-Vengrija]] ir [[Italija]]. Tarpukario laikotarpiu mieste klestėjo alkoholio gamybos ir tabako ruošos pramonė.
 
[[2PK|II pasalinio karo]] išvakarėse [[1939]] m. miestą, kaip ir likusią šalies dalį užėmė [[Italij]]os kariuomenė. [[1943]] m. miestas buvo okupuotas hitlerinės [[Vokietij]]os, kol galiausiai [[1944]] m. buvo išvaduotas [[AlbanijAlbanija|Albanijos]]os komunistų partijos vadovaujamų partizanų.
 
[[Komunizmas|Komunistinės]] diktatūros laikais miesto reikšmė išaugo, buvo vykdoma sparti [[industrializacija]], miesto plėtra. Po [[diktatūra|diktatūros]] žlugimo miestas, kaip ir visa šalis, patyrė didžiulį nuosmukį. [[1997]] m. [[ekonominė krizė|ekonominės krizės]] metu mieste kilo neramumų, susirėmimų su policija.