Alfonsas Nyka-Niliūnas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Klaidinanti nuoroda |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1:
{| border=1 align=right cellpadding=4 cellspacing=0 width=250 style="margin: 0 0 1em 1em; background: #f9f9f9; border: 1px #aaa solid; border-collapse: collapse; font-size: 95%;"
'''Alfonsas Nyka-Niliūnas''' (tikroji pavardė Alfonsas Čipkus, gimė [[1919]] [[liepos 15]] d. [[Utenos apskritis|Utenos aps.]], [[Nemeikščiai|Nemeikščių kaime]]) - lietuvių poetas, vertėjas, literatūros kritikas. Buvo [[Aidai (žurnalas)|Aidų]] redakcijoje, vienas [[Literatūros lankai|Literatūros Lankų]] redaktorių.▼
| align="center" style="background:#efefef;" colspan="2" style="border-bottom:1px #aaa solid;" | <font size="+1"> <small> '''Alfonsas Nyka-Niliūnas'''
|-
| align=center colspan=2 |
{| border=0 cellpadding=2 cellspacing=0 width=250 style="background:#f9f9f9;"
|}
[[Vaizdas:Alfonsas Nyka-Niliunas.jpg]]
|-
|'''Tikras vardas''' ||align="center"| Alfonsas Čipkus
|-
|'''Gimė''' ||align="center"| [[1919]] m. [[liepos 15]] d.
|-
|'''Gimimo vieta''' || [[Image:Flag of Lithuania 1918-1940.svg|20px|border]] [[Lietuva]], <br\> [[Utenos apskritis|Utenos aps.]], [[Nemeikščiai|Nemeikščių kaime]]
|-
|'''Užsiėmimai''' || [[Poezija|Poetas]] <br\> Kritikas <br\> Vertėjas
|}
▲'''Alfonsas Nyka-Niliūnas''' (tikroji pavardė Alfonsas Čipkus, gimė [[1919]] m. [[liepos 15]] d. [[Utenos apskritis|Utenos aps.]], [[Nemeikščiai|Nemeikščių kaime]]) - vienas didžiausių, moderniausių XX a. lietuvių
== Biografija ==
Tiksli gimimo data nežinoma, bet manoma, kad A.Nyka-Niliūnas gimė [[1919]] [[liepos 15]] d. [[Utenos apskritis|Utenos aps.]], [[Nemeikščiai|Nemeikščių kaime]]. <br />
[[1938]] m. baigė Utenos gimnaziją. [[1938]] – [[1939]] m. [[Kaunas|Kaune]] [[Vytauto Didžiojo universitetas|Vytauto Didžiojo universitete]] (VDU) pradėjo studijuoti romanistiką ir filosofiją. [[Vytautas Mačernis|V. Mačernio]] ir [[Bronius Krivickas|B. Krivicko]] studijų draugas. Vėliau porą metų tęsė šias studijas [[Vilniaus Universitetas|Vilniaus Universitete]] (VU), kurį [[1942]] m. baigė. <br />
1944 m. persikėlė į Vakarus, [[Tiubingeno universitetas|Tiubingeno]] ir [[Fribūro universitetas|Fribūro]] universitetuose gilino filosofijos bei meno istorijos žinias. Negana to, A. Nyka-Niliūnas studijavo ir baigė vokiečių, prancūzų ir anglų literatūras. Kurį laiką dirbo mokytoju lietuvių gimnazijose užsienyje, bendradarbiavo su kultūrine Lietuvos spauda.
== Kūryba ==
Alfonsas Čipkus pasirinko Alfonso Nykos - Niliūno pavardę. Kiti slapyvardžiai: Leonas Miškinas, Andrius Sietynas, H. B. S. ir kt.<br />
Pirmieji eilėraščiai parašyti [[1937]] m., spausdinti studentiškoje spaudoje. <br />
Pirmoji knyga „Praradimo simfonijos“ išėjo [[1946]] m. [[Tiubingenas|Tiubingene]]. Buvo išspausdinti ir kiti poezijos rinkiniai: „Orfėjaus medis“ (1953), „Balandžio vigilijos“ (1957), „Vyno stebuklas“ (1974), „Žiemos teologija“ (1985). <br />
A.Nyka-Niliūnas pasižymėjo kaip puikus vertėjas. Vertė iš prancūzų ([[Charles Baudelaire|Ch.Baudelaire]], [[Arthur Rimbaud|A.Rimbaud]], [[Paul Claudel|P.Claudel]], [[Henri Michaux|H.Michaux]]), vokiečių ([[Stefan George]]), anglų ([[T. S. Eliot]]) ir italų ([[Giacomo Leopardi]]) poezijos. Išvertė V.Šekspyro “Hamletą”. Iš poetų svarbiausias buvo Ch.Baudelaire, o iš filosofų - [[Martin Heidegger|M.Heidegeris]]. <br />
A.Nyka-Niliūnas drauge su [[Kazys Bradūnas|K.Bradūnu]], [[Juozas Kėkštas|J.Kėkštu]], [[Henrikas Nagys|H.Nagiu]] dalyvavo išleidžiant poezijos antologiją „Žemė“. Pirmą kartą ji išleista [[1951]] m. Joje buvo įtraukta [[1944]] m. tragiškai žuvusio Vytauto Mačernio kūryba. <br />
Be poezijos ir vertimų A.Nyka-Niliūnas reiškėsi ir kritikoje. Rašė straipsnius, recenzijas, esė. Žemininkų iniciatyva 1952 m. buvo pradėti leisti „Literatūros lankai“ - vienintelis tik literatūrai skirtas išeivijos žurnalas. Šio žurnalo stiprioji pusė buvo kritika. <br />
Nuo XX a. septintojo dešimtmečio pabaigos A.Nyka-Niliūnas beveik nesireiškia kritikoje. <br />
Savotišku bestseleriu Lietuvoje tapo Čikagoje išleisti jo „Dienoraščio fragmentai“ du tomai (1: 1938-1970, 1998; 2: 1970-1998, 1999). Tai nėra tipiškas dienoraštis, leidžiantis skaitytojui sekti biografinių autoriaus įvykių eiga. Greičiau tai unikali intelektualinė ir egzistencinė istorija. Istoriniai įvykiai (Antrasis pasaulinis karas, pasitraukimas iš gimtojo krašto), juolab kiti asmeniniai įvykiai čia dažniausiai tėra kultūrinės, literatūrinės refleksijos, filosofinės žmogiškosios situacijos fonas. <br />
[[1997]] m. A. Nykai-Niliūnui paskirta Lietuvos nacionalinė premija.
=== Kūrybos ypatybės ===
A.Nykai-Niliūnui būdingi du eilėraščio modeliai - simfoniškas, pagrįstas sąskambiais, ir kalbinis, išaugantis iš kalbos principų ir jų taikymo būčiai.<ref>[[Viktorija Daujotytė|V.Daujotytė]], [[Elena Nijolė Bukelienė|E.Bukelienė]] „Lietuvių literatūra. XX a. vidurys ir antroji pusė (1940 - 1995). Vadovėlis XII klasei“ K.: „Šviesa“, 1995</ref> Skaitant A.Nykos-Niliūno poeziją chronologine tvarka jaučiamas intensyvus ieškojimas ir palaipsniui artėjimas prie tiesos. Autorius siekia pažinti tikrovę, nes tikrovė - paslaptis. Jo kūrybos žmogus, visapusiškai išgyvendamas, atskleidžia tą paslaptį protu, emocijomis, vaizduote. iškilusias problemas sprendžia remdamasis filosofija, jis įjungiamas į pažinimo veiksmą, praplečiami jo išgyvenimai. Taip pasireiškė poeto modernizmas. Pats A.Nyka-Niliūnas ieško tiesos per save. Jis veržiasi pasiekti tą sąmonės gelmių pirminį tašką, kur žvilgsnį pasitinka tyros krištolinės formos - daiktai, supą mus tikrovėje, tačiau čia išsivadavę iš medžiagos kalėjimo<ref>[[Liūtas Mockūnas|L. Mockūnas]] (sud.) „Egzodo literatūros atšvaitai“ Vilnius: Vaga, 1989</ref> ir prabylantys į mus autentiška kalba. Poetui būtis yra tarsi užkerėta, neišsprendžiama mįslė, todėl jo kūryboje sutinkame kaskart vis neaiškesnes, detališkesnes ir sunkiau suprantamas eiles. <br />
Niliūno poeziją kritikai dažnai vadina filosofine ar idėjine. Tai atkreipia dėmesį į poeto intelektualinę nuotaiką ir atskiria nuo lyrikų. A.Nyka-Niliūnas artimas kitiems žemininkams savo kūrybiniu giminingumu, kuris iškyla iš santykio su savo pirmtakų karta. <br />
A.Nyka-Niliūnas yra filosofiškas poetas, bet jo filosofija įausta į sudėtingą vaizdą.<ref>[[Viktorija Daujotytė|V.Daujotytė]], [[Elena Nijolė Bukelienė|E.Bukelienė]] „Lietuvių literatūra. XX a. vidurys ir antroji pusė (1940 - 1995). Vadovėlis XII klasei“ K.: „Šviesa“, 1995</ref> Kūrybą „nelengva suprasti, nes, poeto įsitikinimu, nieko nesakyti utilitaristine prasme yra vienintelis būdas poezijai ką nors pasakyti“.<ref>[[Viktorija Daujotytė|V.Daujotytė]], [[Elena Nijolė Bukelienė|E.Bukelienė]] „Lietuvių literatūra. XX a. vidurys ir antroji pusė (1940 - 1995). Vadovėlis XII klasei“ K.: „Šviesa“, 1995</ref>
=== Bibliografija ===
* Orfėjaus medis: [eilėraščiai]. 2-asis leidimas. Chicago: V. Saulius, 1954. [kiti leidimai: 1953]
* Balandžio vigilija: [eilėraščiai]. Chicago: V. Saulius, 1957
* Išduotas medis: [eilėraščiai]. Chicago: Pedagoginis lituanistikos institutas, 1971
* Vyno stebuklas: [eilėraščiai]. Chicago: Algimanto Mackaus knygų leidimo fondas, 1974
* Žiemos teologija: [eilėraščiai]. Chicago: Algimanto Mackaus knygų leidimo fondas, 1985
* Būties erozija: [eilėraščiai]. Vilnius: Vaga, 1989
* Temos ir variacijos: [literatūra, kritika, polemika]. Vilnius: Baltos lankos, 1996
* Eilėraščiai: Vilnius: Baltos lankos, 1996
* Dienoraščio fragmentai: Willowbrook: Algimanto Mackaus knygų leidimo fondas, 1998. I t.: 750[1] p.; II t.: 540[2] p.; 750 p.
== Šaltiniai ==
{{ref}}
{{DEFAULTSORT:
[[Kategorija:Lietuvos poetai]]
[[Kategorija:Lietuvos kritikai]]
[[Sąrašas:Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai]]
| |||