Petras Plumpa: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 5:
[[1965]] m. sugrįžo į gimtinę. Dirbo „kolchoze“ (kolūkyje) statybininku ir vairuotoju, vėliau – santechniku Vilniuje. [[1968]] m. P.Plumpa pradėjo dirbti Kaune „Žemprojekto“ techniniame skyriuje Ten nelegaliai rotaprintu daugino katekizmus ir Tihamerio Totho knygutę “Jaunuolio būdas” (3000 egz.), kurią išvertė filosofas Antanas Maceina.
Nuo [[1969]] m. P.Plumpa perėjo į nelegalų gyvenimą Pluiro pavarde, kuria įregistravo santuoką ir vaikus. Nuo tada užsiėmė tik nelegalios literatūros leidyba: su aparatu „Era“ daugino A.Maceinos, Juozo Girniaus, Stasio Ylos knygas, Molotovo-Ribentropo pakto medžiagą, iš Maskvos disidentų gautą literatūrą. Disidentams nelegalams Maskvoje jis teikdavo informaciją leidiniui „Chronika tekuščich sobytij” („Dabarties įvykių kronika“). Jiems perdavė Lietuvos katalikų memorandumo 17000 parašus tuometiniam Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui Kurtui Waldheimui. Su kun.J.Zdebskiu tarėsi, kaip neduoti pražūti Lietuvai ir jos kultūrai.
Po nepriklausomybės atkūrimo P.Plumpa dalyvavo katalikiškų, politinių organizacijų veikloje, rašė spaudai. 1996 m. paskelbė savo garsųjį dokumentą apie pavojus Lietuvai d4l vasltyb4s sauumo komiteto ir priešiškų Lietuvai jėgų veiklos.
| |||