Leonas Prapuolenis: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Leonas Prapuolenis''' ([[1913]] m. [[birželio 13]] d. [[Daugėlaičiai (Vilkaviškis)|Daugėlaičiuose]], [[Kybartų vlsčvalsčius]]., [[Vilkaviškio apskr]]. – [[1972]] m. [[Vokietija|Vokietijoje]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] ekonomistas, politinis ir visuomenės veikėjas, rezistentas.

Gimė pasiturinčių ūkininkų šeimoje. [[1922]] m. išlaikė stojamuosius egzaminus į [[Marijampolės Rygiškių Jono gimnazija|Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos]] pirmąją klasę. [[1923]] m. buvo perkeltas į [[Kybartai|Kybartuose]] atsidariusią „Žiburio“ gimnaziją, kuri vėliau buvo reorganizuota į Kybartų „Žiburio“ aukštesniąją komercijos mokyklą. Nuo [[1930]] m. įsitraukė į moksleivių [[Ateitininkai|ateitininkų]] veiklą, [[1931]]–[[1933]] m. šiai veiklai vadovavo. 1933 m. baigęs Komercijos mokyklą įstojo į [[VDU|Vytauto Didžiojo universiteto]] [[VDU TF|Teisės fakulteto]] Ekonomikos skyrių. Studijuodamas įstojo į studentų ateitininkų korporaciją „Kęstutis“ ir studentų sporto klubą „Achilas“, kuriam iki 1934 m. rudens pirmininkavo. [[1934]] m. persikėlė studijuoti į [[Klaipėda|Klaipėdoje]] įsteigtą Prekybos institutą, kurio baigęs pirmą kursą buvo pašauktas į karo tarnybą pulke, neleidžiant kaip aktyviam opozicijos dalyviui stoti į [[Kauno karo mokykla|Karo mokyklą]]. Leonas Prapuolenis šį sprendimą apskundė teismui, bylą laimėjo ir [[1936]] m. baigė Karo mokyklą atsargos [[Leitenantas|leitenantu]]. Grįžęs į Prekybos mokyklą dalyvavo aktyvistų veikloje, dėl to iš instituto buvo pašalintas, tačiau sudarius koalicinę vyriausybę ir atšaukus represijas buvo grąžintas į [[Šiauliai|Šiaulius]] perkeltą institutą. Jį baigęs persikėlė į Kauną, kur [[1939]] m. pabaigoje drauge su dr. [[Adolfas Damušis|Adolfu Damušiu]], dr. [[Pranas PadolskisPadalskis|Pranu PadolskiuPadalskiu]] ir kitais įsteigė cheminių gaminių fabriką „Gulbė“ ir drauge su A. Sliesoraičiu ėmėsi žygių atskleisti saugumo departamento vaidmenį Suvalkijos sukilime.

Sovietams okupavus Lietuvą ir [[1940]] m. rugsėjo mėnesį išryškėjus neigiamam vyresnių politikų požiūriui į organizuoto pasipriešinimo veiklą, [[spalio 9]] d. [[Kaunas|Kaune]] drauge su A. Damušiu, [[Motiejus PečelionisPečiulionis|M. PečelioniuPečiulioniu]] ir kitais aptarė veiklos būtinumą: sukurti platų pogrindžio penketukų tinklą, palaikant ryšius su [[Vilnius|Vilniaus]] majoro [[Vytautas Bulvičius|Vytauto Bulvičiaus]] organizuota grupe. Leonas Prapuolenis buvo pagrindinis ryšininkas tarp Kauno ir Vilniaus štabų, o Vilniaus štabui žlugus, tapo [[LAF]]'o vadovu ir vykdė LAF'o įgaliotinio prie Laikinosios vyriausybės pareigas. Prasidėjus [[1941 m. birželio sukilimas|Birželio sukilimui]] Leonas Prapuolenis, kaip sukilimo vadas, [[1941]] m. [[birželio 23]] d. ryte, 9 val. 28 min. per sukilėlių užimtą radiofoną ir radijo stotį paskelbė apie Nepriklausomos Lietuvos atstatymo deklaraciją.

Vokiečiams uždraudus LAF'ą 1941 m. rudenį buvo suimtas, [[gruodžio 19]] d. uždarytas [[Dachau]] [[Koncentracijos stovykla|koncetracijoskoncentracijos stovykloje]]. Vėliau[[1942]] m. [[balandžio 7]] d. [[Kazys Škirpa|Kazio Škirpos]] pastangomis iš lagerio išlaisvintas, perduotas policijos priežiūron [[Miunchenas|Miunchene]] be teisės gyventi Lietuvoje. Nepaisydamas draudimų dalyvavo [[LF]] veikloje rengiant programinius dokumentus, aptariant LF veiklos strategiją. [[1944]] m. rudenį buvo atvykęs į [[Rietavas|Rietavo]] pasitarimą, svarsčiusį tolesnės LF veiklos planus antrosios sovietų okupacijos metu, dalyvavo diskusijose.