Klaipėdos kraštas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Lietuva faktiškai pralaimėjo [[1925]] m. kilusį bažnytinį ginčą, kai Klaipėdos krašto [[Evangelikai_liuteronai|evangelikų liuteronų]] bažnyčią norėta įjungti į Lietuvos bažnytinę provinciją. Vietinė liuteronų bažnyčia liko autonomine Rytų Prūsijos bažnytinės provincijos dalimi. Prieš pat III seimelio rinkimus, [[1930]] m., Lietuva pakeitė ''Rinkimų įstatymą'' ir sukėlė negatyvią Klaipėdos krašto institucijų ir Vokietijos reakciją. Šis Vokietijos įsikišimas po to veikusių direktorijų, atrodo, buvo suvoktas kaip bandymas susigrąžinti įtaką prarastose teritorijose, todėl beveik visos vėliau dirbusios direktorijos jau atvirai priešinosi krašto integracijai į Lietuvos valstybę. [[1932]] m. [[vasario 6]] d. [[Klaipėdos krašto gubernatorius|gubernatoriui]] [[Antanas Merkys|Antanui Merkiui]] atstatydinus direktorijos pirmininką Otto Böttcherį iš pareigų, Vokietija, apeliuodama į esą neteisėtus Lietuvos veiksmus, pasiekė, kad Lietuvai būtų iškelta byla [[Tautų_Sąjunga|Tautų Sąjungoje]]. Tarptautinis Tautų sąjungos Haagos tribunolas, svarstęs bylą dėl [[Klaipėdos konvencija|Klaipėdos krašto statuto]] pažeidimo, [[1932]] m. [[rugpjūčio 11]] d. paskelbė verdiktą, kuriuo iš esmės apgynė Lietuvos veiksmus. Šis Lietuvos laimėjimas demonstravo, kad ji veikė teisėtomis priemonėmis. Todėl kai [[1933]] m. [[Adolfas Hitleris]] buvo paskirtas Vokietijos kancleriu, ir Klaipėdos krašte prasidėjo agresyvus pronacistinis judėjimas, Lietuva drąsiai veikė bandydama jį pažaboti. [[1934]]–[[1935]] m., kai krašto pronacistinių organizacijų veikėjai buvo teisiami Kaune ([[Neumanno-Sasso byla]]), buvo didžiausios įtampos krašte metai. Visgi maždaug nuo [[1936]] m. Lietuva akivaizdžiai ėmė nuolaidžiauti stiprėjančiai Vokietijai. Nuo [[1936]] m. pabaigos buvo amnestuota dauguma Neumanno-Sasso byloje nuteistųjų veikėjų. Gubernatoriaus paskyrimą ėmė lemti konsultacijos su Vokietija, po Vokietijos spaudimo [[1938]] m. [[lapkričio 1]] d. prezidentas [[Antanas Smetona]] privalėjo atšaukti karo padėtį Klaipėdos krašte.

 

 

Administraciniu-teritoriniu požiūriu apskričių ir valsčių tinklas buvusiame Klaipėdos krašte egzistavo iki [[1948]] m., kai Klaipėdos, Šilutės ir Pagėgių apskričių valsčiai buvo padidinti. Pagal dabartinį ([[2008]] m.) administracinį-teritorinį suskirstymą Klaipėdos kraštas apima dalį [[Jurbarko rajonas|Jurbarko rajono]], dalį [[Klaipėdos rajono savivaldybė|Klaipėdos rajono]], dalį [[Kretingos_rajonas|Kretingos rajono]], dalį [[Palanga|Palangos savivaldybės]], dalį [[Šilutės rajono savivaldybė|Šilutės rajono]], dalį [[Tauragės_rajonas|Tauragės rajono]], visą [[Klaipėdos miesto savivaldybė|Klaipėdos]] ir [[Neringos savivaldybė|Neringos]] miestų savivaldybių bei [[Pagėgių savivaldybė]]s teritoriją.