Sergejus Diagilevas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 26:
==Biografija==
Sergejus Diagilevas gimė turtingoje šeimoje, [[Novogorodo gubernija|Novgorodo gubernijoje]]. Artėjant [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] gyvavimo pabaigai, baigė [[Permė|Permės]] gimnaziją. [[1890]] metais išsiųstas į sostinę studijuoti [[teisė|teisę]] [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburgo]] [[universitetas|universitete]]. Galiausiai be teisės studijų ėmė lankyti paskaitas Sankt Peterburgo [[muzikos konservatorijoja|muzikos konservatorijoje]], kur studijavo [[dainavimas|dainavimą]] ir [[muzika|muziką]]. Manoma, kad polinkį muzikai jis perėmė iš savo pamotės. Baigęs studijas [[1892]] m., Diagilevas toliau nebesvajojo tapti kompozitoriumi (jo dėstytojas profesorius Nikolajus Rimskis - Korsakovas pasakė jam, kad jis neturįs jokio talento muzikai), nors Diagilevas jau buvo patekęs į įtakingų meninkų
===Karjera===
Eilutė 41:
Reikšmingiausias Diagilevo bendradarbis muzikos srityje buvo [[Igoris Stravinskis|Igoris Stravinskis]]. Diagilevas išgirdęs ankstesnius Stravinskio darbus buvo sužavėtas ir papraše pritakyti porą Frederiko Šopeno kūrinių „Rusų baletui". Igoris Stravinskis sukūrė muziką reikšmingiausias Sergejaus Diagilevo baletams „Petruška" ir „Ugnies paukštė" ([[1911]] m.), „Šventasis pavasaris" ([[1913]] m.). „Šventasis pavasaris buvo vienas kontraversiškiausių Diagilevo baletų. Jo siužetas rėmesi pasakojimu apie pirmykštės pagonių genties mergelės paaukojimo per pavasario ritualą siužetu. Neįprasti šokiai, vaizduojantys pirmykštės genties apeigas piktino ir žavėjo žiūrovus, todėl per spektaklius publika dažnai būdavo pasidalijusi į 2 stovyklas.
Sergejus Diagilevas mirė 1929 m. rugpjūčio mėn. 19 d. Venecijoje, Italijoje.
==Literatūra==
| |||