Sergejus Diagilevas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Sulaukę didžiulio pasisekimo, Sergejaus Diagilevo artistai buvo pakviesti kitais metais grįžti su [[baletas|baletu]] ir opera ir tai vedė prie „Rusu sezonų" rengimo. Diagilevo trupėje buvo geriausi Rusijos šokėjai, tarp kurių [[Ana Pavlova|Ana Pavlova]], [[Vaclovas Nižinskis|Vaclavas Nižinskis]] , [[Tamara Karsavina|Tamara Karsavina]] , [[Vera Karali|Vera Karali]] ir jų pirmasis pasirodymas [[1909]] gegužės [[19]] d. tapo sensacija.

 

 

Diagilevas pradėjo statyti kompozicijas pagal vėlyvąją [[Nikolajus Rimskis-Korsakovas|Nikolajaus Rimskio-Korsakovo]] kūrybą, tokias operas kaip „Gegužės naktis" , „Auksinis gaidelis". Diagilevo baletinė versija orkestrinei siuitai „Šecherezada" sukėlė Nikolajaus Rimskio-Korsakovo našlės įniršį ir ji atvirais laiškais, publikuojamais spaudoje, priekaištavo Diagilevui.Diagilevas savo pastatymams panaudojo muziką iš [[Nikolajus Čerepninas|Nikolajaus Čerepnino]] ( Narcizas ir aidas [[1911]] m.) , [[Klodas Debiusi|Klodo Debiusi]] , [[Morisas Ravelis|Moriso Ravelio]] ( [[Dafnis ir Chloja|Dafnis ir Chloja]] ) 1912 m., [[Erikas Satie|Erikas Satie]] ( „Paradas" [[1917]] m. ) , [[Manuelis de Falla|Manuelis de Falla]] ( „Trikampė skrybėlė" [[1917]] m.) ir kiti. Jo choreografas Michailas Fokinas dažnai pritaikydavo muziką baletui. Diagilevas taip pat dirbo su šokėju ir choreografu [[Leonidas Miasinas|Leonidu Miasinu]]. „Rusų baleto" meniniu vadovu taip pat buvo Leonas Bakstas, kartu jie sukūrė techniškai sudėtingą baleto formą su šou elementais, kuria buvo siekiama apeliuoti į bendrąją publiką, ne tik išsirtinai į aristokratiją. Jo baletai turėjo itakos „art decaux" stiliui.