Vilniaus universiteto kiemeliai: Skirtumas tarp puslapio versijų

 

== Didysis kiemas ==

 

Pro Sarbievijaus kiemą galima pereiti į Universiteto Didįjį kiemą, kuris susiformavo jėzuitiškojo Universiteto epochoje. Visais laikais tai buvo puošniausias ir svarbiausias Universiteto kiemas, sujungęs reprezentacinę, sakralinę ir akademinę funkcijas. Jame vykdavo svarbiausios Universiteto šventės ir iškilmės, iš jo patenkama į Universiteto Šv. Jonų bažnyčią, ne tik pamaldų, bet ir viešų disputų vietą, taip pat į Universiteto aulą, kurioje buvo ginami ir suteikiami bakalauro, magistro, daktaro vardai. Didysis kiemas, jėzuitų laikais dėl savo reikšmės vadintas Akademijos kiemu, [[Steponas Batora|Stepono Batoro]] universiteto laikais – pirmojo Universiteto rektoriaus [[Petras Skarga|Petro Skargos]] kiemu, šiandien tapo ir Universiteto panteonu: renesansinių galerijų, juosiančių visą kiemą, pirmojo aukšto sienose paminklinėmis lentomis įamžinti Universiteto steigėjai, mecenatai, įžymūs mokslo vyrai. Spalvotose freskose – Vilniaus universiteto herbas, vyskupo Valerijono Protasevičiaus, [[LDK]] vicekanclerio [[Kazimiero Leono Sapiegos]] ir kitų mecenatų portretai.

 

== Observatorijos kiemas ==

 

Pasukime pro vakarinį praėjimą į Observatorijos kiemą. Šiaurinės ir vakarinės šio kiemo sienos antrame aukšte [[1977-1979]] m. ir 1995 m. atidengtos XVIII a. freskos, vaizduojančios vyskupą Valerijoną Protasevičių, didįjį etmoną Joną Karolį Chodkevičių, karalius Augustą III ir Stanislovą Augustą Poniatovskį. Jis apsuptas arkadų, kurios eina per visus tris aukštus, tačiau yra užmūrytos - netiko klimatas. Kiemo šiaurėje-senosios universiteto observatorijos priestatas su 2 cilindriniais bokštais, kuriuos dengia nedideli kupolai (aut. M. Knakfusas) ir 2 įrašai lotynų kalba: ,,Tatai Uranijos (mūzos) namai: šalinkitės kasdieniški rūpesčiai! Čia niekinama menka žemė, iš čia kylama į žvaigždes!“, ,,Drąsa suteikia senajam draugui naujos šviesos“.Vakarinėje kiemo pusėje –seniausias universiteto pastatas, siekiąs mažiausiai XVI a.