Vilniaus universiteto kiemeliai: Skirtumas tarp puslapio versijų

 

== Bibliotekos kiemas ==

Bibliotekos kiemas – buvęs ūkinis, apsuptas senųjų bibliotekos, administracijos ir Istorijos fakulteto rūmų. Vakarinėje dalyje atnaujinti Prezidentūros, buvę Vyskupų, rūmai. Iki [[XIX]] a. pradžios šis kiemas buvo uždaras: nuo Universiteto gatvės jį skyrė pagalbiniai Universiteto pastatai, nugriauti platinant gatvę. Iš čia įeinama į biblioteką, įkurtą [[1570]] m. Greta – durys į Vilniaus universiteto centrinius rūmus. Administracijos pastato viršuje, Astronomijos observatorijos frontone, švyti pagrindinė Universiteto žvaigždė – Saulė su savo planetų palyda

 

 

 

== Sarbievijaus kiemas ==

 

Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus, garsaus [[XVII]] a. pradžios [[Europa|Europos]] poeto, VU auklėtinio, vėliau profesoriaus, kiemelis. Du lotynų kalba išleistų eilėraščių rinkinius iliustravo garsus flamandų dailininkas P. P. [[Rubensas]]. Seniausias yra pietinis jo korpusas su masyviais kontraforsais –XVI a. Dominuoja rytinis korpusas -[[XVI-XVIII]] a. čia buvo [[Šv. Jono bažnyčia|bažnyčios]] klebonija, o dabar pirmame aukšte-knygynas ,,Litera“, vakarinėje kiemo pusėje-Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus memorialinė lenta. Čia yra Filologijos fakultetas ir Lituanistikos centras. Nedidelis fontanas teikia kiemui kiek melancholiškos nuotaikos.

 

 

 

Pro Sarbievijaus kiemą galima pereiti į Universiteto Didįjį kiemą, kuris susiformavo jėzuitiškojo Universiteto epochoje. Visais laikais tai buvo puošniausias ir svarbiausias Universiteto kiemas, sujungęs reprezentacinę, sakralinę ir akademinę funkcijas. Jame vykdavo svarbiausios Universiteto šventės ir iškilmės, iš jo patenkama į Universiteto Šv. Jonų bažnyčią, ne tik pamaldų, bet ir viešų disputų vietą, taip pat į Universiteto aulą, kurioje buvo ginami ir suteikiami bakalauro, magistro, daktaro vardai. Didysis kiemas, jėzuitų laikais dėl savo reikšmės vadintas Akademijos kiemu, [[Steponas Batora|Stepono Batoro]] universiteto laikais – pirmojo Universiteto rektoriaus [[Petras Skarga|Petro Skargos]] kiemu, šiandien tapo ir Universiteto panteonu: renesansinių galerijų, juosiančių visą kiemą, pirmojo aukšto sienose paminklinėmis lentomis įamžinti Universiteto steigėjai, mecenatai, įžymūs mokslo vyrai. Spalvotose freskose – Vilniaus universiteto herbas, vyskupo Valerijono Protasevičiaus, [[LDK]] vicekanclerio [[Kazimiero Leono Sapiegos]] ir kitų mecenatų portretai.

 

 

== Observatorijos kiemas ==

 

Pasukime pro vakarinį praėjimą į Observatorijos kiemą. Šiaurinės ir vakarinės šio kiemo sienos antrame aukšte [[1977-1979]] m. ir 1995 m. atidengtos XVIII a. freskos, vaizduojančios vyskupą Valerijoną Protasevičių, didįjį etmoną Joną Karolį Chodkevičių, karalius Augustą III ir Stanislovą Augustą Poniatovskį. Jis apsuptas arkadų, kurios eina per visus tris aukštus, tačiau yra užmūrytos - netiko klimatas. Kiemo šiaurėje-senosios universiteto observatorijos priestatas su 2 cilindriniais bokštais, kuriuos dengia nedideli kupolai (aut. M. Knakfusas) ir 2 įrašai lotynų kalba: ,,Tatai Uranijos (mūzos) namai: šalinkitės kasdieniški rūpesčiai! Čia niekinama menka žemė, iš čia kylama į žvaigždes!“, ,,Drąsa suteikia senajam draugui naujos šviesos“.Vakarinėje kiemo pusėje –seniausias universiteto pastatas, siekiąs mažiausiai XVI a.

 

Nedidelį jaukų kiemelį puošia [[XVIII]] a. observatorijos pastatas su Zodiako simboliais, lotyniškų sentencijų eilutėmis, tarp kurių ir „Iš čia kylame į žvaigždes“ (Hinc itur ad astra). Vakarinio korpuso kairėje pusėje, kur buvo VU vaistinė ir provizorių mokymo salė, pritvirtinta memorialinė lenta VU rektoriui ir observatorijos vadovui, Paryžiaus MA nariui korespondentui, Londono karališkosios astronomų draugijos nariui Martynui Počobutui. Kiemelis susiformavo buvusio sodo vietoje, vakarinėje jo pusėje išlikęs ir gotikinis XVI a. pradžios[[ Mikalojus|Jasinskis|Mikalojaus Jasinskio]] namas.

 

 

 

Šis kiemas pavadintas vieno iš žemaičių būrelio studentų, lietuvybės, nacionalinio atgimimo žadintojų, poeto ir tautosakininko vardu. S. Stanevičius – vienas iš Adomo Mickevičiaus bendraamžių, rašęs ir savo kūrybą skelbęs lietuvių kalba. Šį kiemą, kaip ir kitus, supa keliaaukščiai pastatai, kuriuose buvo profesorių butai, o dabar – Filologijos fakulteto auditorijos ir kabinetai. Menė išpuošta dailininko R. Gibavičiaus ir kitų dailininkų freskomis ir skulptūromis.

 

 

== Simono Daukanto kiemas ==

 

 

 

 

Spaustuvės kiemas pavadintas čia veikusios pirmosios Universiteto spaustuvės, [[1575]] m. kunigaikščio [[Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis|Mikalojaus Kristupo Radvilos-Našlaitėlio]] dovanotos Universitetui, vardu. Joje išspausdintos pirmosios M. Daukšos, K. Sirvydo ir kitų autorių knygos lotynų, graikų, lenkų ir kt. kalbomis. Išspausdinta ir paties M. K. Radvilos „Kelionė į Jeruzalę“ (1601 m.), sulaukusi daugelio vertimų ir leidimų. M. K. Radvila organizavo Lietuvos kartografavimą ir [[1613]] m. Amsterdame išspausdino gana tikslų, gražiai iliustruotą LDK žemėlapį. Kiemelį supa VU bibliotekos patalpos.

 

 

 

Kiemas pavadintas VU auklėtinio ir profesoriaus, Civilinės ir karo architektūros katedros vedėjo, VU padalinio inžinerinio korpuso ir karo mokyklos vadovo vardu. Laurynas Gucevičius – Vilniaus arkikatedros, Verkių rūmų ansamblio, daugelio kitų rūmų architektas, projektų autorius ir statytojas; Tado Kosciuškos sukilimo metu – Lietuvos tautinės aukščiausios tarybos narys, Vilniaus Civilinės gvardijos organizatorius ir vadovas.

 

 

 

== Šaltiniai ==