Vincas Markevičius: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Vincas Markevičius''', dar žinomas kaip '''Vincas Jonas Markevičius''' ([[1866]] m. [[lapkričio 27]] d. [[Giluišiai (Punskas)|Giluišiuose]], [[Seivai|Seivų valsčiuje]] [[Rusija|Rusijos Imperija]] – [[1938]] m. [[vasario 21]] d. [[Sangrūda]], [[Punsko valsčius (Lietuva)]], Lietuvos Respublika) – ūkininkas, vienas žymiausių [[Lietuvos]] [[Knygnešys|knygnešių]].

Kilęs išAugo stambių ūkininkų šeimos.šeimoje, Buvobuvo vienturtis sūnus, ir nuo mažens pratinamas valdyti ūkį. Knygnešiauti pradėjo būdamas 30 metų, spaudą Prūsijoje imdavo iš J.Lapino ir O.Mauderodės spaustuvių [[Tilžė]]je. Turėjo nelanksčią per kelią nelanksčią koją, todėl knygų pernešimui per sieną samdydavo nešikus, o po to uždraustą literatūrą gabendavo vežimu. Su žandarais palaikydavo draugiškus santykius, kratos jo namuose buvo daromos paviršutiniškai. Įkliuvęs atsipirkdavo kyšiais, nors vieną kartą ir tas nepadėjo - buvo nuteistas ir dvejiems metams ištremtas į [[Alytus|Alytų]].

Prieš [[1PK|Pirmąjį pasaulinį karą]] savo sodyboje atidarė privačią mokyklą (mokytojavo [[Viktoras Vailokaitis]]). Po lietuvių-lenkų susirėmimųkarinio konflikto 1918-1929 m. ir atsiradusios valstybinės sienos, iš turėtų 50 ha 43 liko Lietuvoje, o septyni - Lenkijoje. Iki gyvenimo pabaigos vertėsi žemės ūkiu.

1933Jo m. apdovanotasvardas [[VytautoKaro Didžiojo ordinasmuziejus|VytautoKauno DidžiojoKaro ordinomuziejaus sodelyje]] III laipsnio medaliu, jo vardas amžiams įrašytas į [[Knygnešių sienelė|Knygnešių sienelę]] [[Karo muziejus|Kauno Karo muziejaus sodelyje]]. 2005 m. sausio 14 d. gimtajame Giluišių kaime atidengtas paminklinis akmuo su atminimo plokšte (skulptorius [[Kazimieras Duoba]]).