Identitetas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 3:
''Asmens tapatumas'' nusako žmogaus vientisumą. Aš vaizdo vienybę. Jis susijęs su individo vidiniu poreikiu išlikti pačiu savimi.
Pirmas tapatumo sąvoką psichologijoje pavartojo [[
== Teorijos sąvoka ==
Eilutė 11:
== Tapatumo ieškojimas ==
[[Paauglys|Paaugliai]], ieškodami savo tapatumo, yra linkę eksperimentuoti: [[seksas|sekse]], karjeroje, [[religija|religijoje]], [[politika|politikoje]] ir t.t. Kartais jie tyčia save išbando netikėčiausiose situacijose: „žaidžia“ [[metalistas|metalistus]], [[pankas|pankus]], [[reiveris|reiverius]], [[baikeris|baikerius]] ir pan. Tuo metu keičiasi vaikų ir tėvų santykiai. [[Jaunuoliai]] mieliau bendrauja su bendraamžiais nei su tėvais. Tarp tėvų ir vaikų dažnai kyla konfliktai.
[[E. Eriksonas|E.Erikson]] ir [[J. Marcia]] nuomone, asmens tapatumas gali būti suteiktas arba sukonstruotas. [[Motina]] suteikia vaikui „vaiko“ vaidmenį, [[religija|religinė]] [[bendruomenė]] suteikia tam tikrą vaidmenį savo nariui ir t.t. O tapatumą žmogus kompensuoja, spręsdamas, kuo būti, prie kurios grupės šlietis, kokias vertybes pasirinkti ir t.t. Toks tapatumas – sprendimo proceso padarinys. Prisiėmę tapatumą arba apsisprendę, asmenys įgyja vidinio vientisumo jausmą.
Eilutė 22:
'''Neaiškiu tapatumu''' – [[tyrimas|tyrinėtojai]] laiko tokius atvejus, kai [[asmuo]] nėra įsipareigojęs kokiai nors sričiai, nesvarsto ir neigia poreikį mąstyti apie savo asmeninius tikslus bei [[vertybė|vertybes]], nedaro jokių tvirtų sprendimų, kad įgyvendintu savo pasirinkimus. Jis nesirūpina savo gyvenimo kryptingumo apibrėžimu, jaučia negalįs savo padėties kontroliuoti. Jis neturi aiškaus savivaizdžio.
'''Užsisklendimas''' – tai tapatumo lygmuo, apibūdinamas, kaip [[įsipareigojimas]] kokiai nors [[sritis|sričiai]], nesvarstant [[alternatyva|alternatyvų]]. Šioje būsenoje esantys [[žmogus|žmonės]] įgyvendina tam tikrus tikslus ar vertybes, asmeniškai jų neapmąstydami. [[A. Waterman]] teigia, kad užsisklendimas dažniausiai būdingas ankstyvajai paauglystei, kai [[vaikas]] siekia tapatintis su vienu ar abiem tėvais. Tėvų tapatumas, jų siekiai perimami ir nesvarstant tampa savais. Šioje būsenoje [[žmogus]] siekia būti toks, kokį jį nori matyti aplinkiniai ([[J. Marcia ir kt..1993]]).
'''Moratoriumas''' – tai pereinamoji būsena, būdinga žmonėms aktyviai kuriantiems savo tapatumą. Šią būseną išgyvenantys žmonės aktyviai tyrinėja alternatyvas, mėgindami rinktis kurią nors iš jų. Moratoriumo būsena mažiausiai stabili, kartais ji dar vadinama [[krizė|krize]], nes siejasi su [[troškimas|troškimu]] ką nors savo gyvenime pakeisti. [[A. Vatermanas|A. Waterman]] nuomone, iš neaiškaus tapatumo ir užsisklendimo būsenų pereiti į pasiekto tapatumo galima tik per moratoriumo būseną. Ši [[būsena]] negali trūkti ilgai, nes jeigu ji užtrunka, auga [[nerimas|nerimo]] lygis, susijęs su [[asmuo|asmens]] tikslų, vertybių, įsitikinimų užbaigtumo stoka. Dėl didelio nerimo formavimasis gali sulėtėti.
'''Pasiektas tapatumas''' – tai būsena būdinga žmonėms, išgyvenusiems kritinį [[periodas|periodą]] ir po tam tikrų apmąstymų bei tyrinėjimų tvirtai apsisprendusiems. Apibūdindami šio tapatumo lygmens asmenis, J.Marcia ir S. Archer nurodo, kad jie yra rimtai apsvarstę skirtingas požiūrių ar įsitikinimų sistemas ir pasirinkę vieną, kuriai yra įsipareigoję. Tvirtas apsisprendimas ir tikrumas dėl savo pasirinkimo skiriasi nuo užsisklendimo lygmeniui būdingo nelankstumo ir teisuoliškumo. Šioje būsenoje esantys [[žmonės]] turi savo turi savo [[pasaulėžiūra|pasaulėžiūrą]] ir mažiau priklausomi nuo aplinkinių nuostatų. Šis lygmuo nereiškia tapatumo raidos pabaigos. [[Žmogus]] gali vėl pradėti svarstyti [[alternatyva|alternatyvas]], jei ankstesni sprendimai pasirodo netinkami.
''Bendravimo psichologija.Kauno Technologijos universitetas.Kaunas2008'' | |||