'''Skuodo mūšis''' – [[Žemaičiai (baltų gentis)|žemaičių]] ir [[Livonijos ordinas|Livonijos ordino]] kariuomenių mūšis, kuris įvyko [[1259 m.]] prie [[Skuodas|Skuodo]]. Tai vienas didesnių mūšių, kurio metu kryžiuočiai bandė užgrobti Žemaitiją.
LietuviųŽemaičių kariuomenę (pasak [[Eiliuotoji Livonijos kronika|Eiliuotosios Livonijos kronikos]], ją sudarė apie 3000 žmonių), grįžtančią su grobiu iš [[Kuršas|Kuršo]], pasivijo Livonijos ordino kariuomenė ([[Kuldygos pilis|Kuldygos pilies]] įgula, Vokietijos, vietos vokiečių riteriai, Livonijos ordino vasalai kuršiai). Žemaičiams vadovavo kunigaikštis [[Vykintas]], Livonijos ordino kariuomenei – komtūras Bernhardas von Harenas. Livonijos ordinas mūšį pralaimėjo; žuvo 33 Livonijos ordino riteriai, daug eilinių karių. Tokia mūšio baigtis paskatino [[žiemgaliai|žiemgalius]] 1259 m. sukilti prieš Livonijos ordiną. Jie išvarė iš savo žemių Livonijos ordino ir Rygos arkivyskupo skirtus viršininkus.<ref>{{LTE|X}}, 237 psl.</ref>,<ref>http://www.samogit.lt/Zemaiciu_zeme_2007_4/ZZ_2007_23-24.pdf</ref>
