Jonas Bretkūnas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 37:
==Kūryba==
J. Bretkūnas priklauso antrajai lietuvių humanistų kartai, kuri atėjo po [[Martynas Mažvydas|Martyno Mažvydo]], [[Baltramiejus Vilentas|Baltramiejaus Vilento]] ir kt. Jis padėjo tvirtus pagrindus lietuvių nacionalinės literatūros raidai Mažojoje Lietuvoje.
Parengė ir [[1589]] m. išleido į vieną knygą sujungtus darbus: giesmyną „Giesmės duchaunos“, pirmąją lietuvišką [[maldaknygė|maldaknygę]] „Kolektos, arba Paspalitos maldos“ ir giesmynėlį su natomis „Kancionalas nekurių giesmių“. Juos rengdamas naudojosi Martyno Mažvydo raštais, giesmyne pateikė naujų giesmių vertimų iš vokiečių kalbos.
Eilutė 43:
===Postilė===
[[Vaizdas:Jonas Bretkunas.Postile.jpg|thumb|Bretkūno „Postilės“ viršelis]]
Reikšmingiausias spausdintas J. Bretkūno veikalas – beveik 1000 puslapių apimties originalių ir kompiliuotų pamokslų 2 dalių rinkinys „Postilė“ (''Postilla, tatai esti trumpas ir prastas išguldimas euangeliu'', [[1591]] m.). Tai pirmas spausdintas tokio žanro (pamokslų) lietuvių prozos leidinys, turėjęs didelę reikšmę lietuvių bendrinės kalbos raidai, rašytinio stiliaus formavimuisi. Jos [[dedikacija|dedikacijoje]] [[Prūsija|Prūsijos]] kunigaikščiui Georgui Friedrichui J. Bretkūnas apgailestavo dėl lietuviškų raštų stokos, kėlė Biblijos lietuvių kalba reikalingumą.
===Biblijos vertimas===
J. Bretkūnas turėjo išvertęs visą Bibliją, prie kurios su pertraukomis triūsė daugiau kaip 10 metų (1579–1590). Rėmėsi [[Martinas Liuteris|Martino Liuterio]] vertimu į vokiečių kalbą, lygino su originalais. Vertimą svarstė [[1590]] m. [[Gumbinė]]je liuteronų kunigų konferencija. Tačiau rengimas spaudai buvo užvilkintas ir liko rankraščiu, kuris saugomas Prūsijos kultūros paveldo slaptajame valstybės archyve [[Berlynas|Berlyne]]. [[2002]] m., minint J. Bretkūno 400 mirties metines, rankraštis eksponuotas Vilniuje (apdraustas beveik 9 mln. litų).
Bretkūno Biblijos vertimu naudojosi [[Jonas Rėza]], išleidęs Dovydo psalmes ([[1625]]) m., [[1735]] m. Biblijos rengėjai, [[Liudvikas Rėza]], vėliau [[Adalbertas Becenbergeris]], [[Ernstas Frenkelis]], [[Kazimieras Būga]] ir kiti filologai. [[2PK|Antrojo pasaulinio karo]] metais Biblija buvo dingusi, tačiau vėliau visi aštuoni rankraščio tomai atsirado [[Getingenas|Getingene]]. Vokiečių baltistai [[Frydrichas Scholzas]] ir [[Jochenas Range]] publikavo šio vertimo faksimiles ([[1991]]–[[1996]] m.).
J. Bretkūnui taip pat nepavyko išspausdinti ir savo išversto Augsburgo išpažinimo bei kitų vokiečių teologų (J. Wigando, A. Korwino) raštų. Yra išlikę J. Bretkūno vokiečių kalba rašytos ''Chronicon des Landes Preussen'' („Prūsų krašto kronikos“, [[1578]]–[[1579]] m.) fragmentų, kuriuose autorius teigė baltų autochtoniškumą Prūsijoje. [[1925]] m. dalį šių fragmetnų paskelbė J. Gerulis.
Iš rašytinio palikimo išliko [[1569]] m. Jono Bretkūno kreipimasis į Prūsijos kunigaikštį dėl paramos šeimai, [[1589]] m. laiškas kunigaikščiui Frydrikui, [[1600]] m. laiškas kunigaikščio raštinei su pasiūlymu pirkti jo išverstą Bibliją, lietuviškų parapijų kunigų sutikimas vertinti J. Bretkūno Biblijos vertimą.
Visi Bretkūno raštai pasižymi išraiškos grynumu, taupumu ir aiškumu, leksiniais naujadarais, kurių dalis prigijo. Kalbos turtingumu jie liko nepralenkti iki [[Kristijonas Donelaitis|Kristijono Donelaičio]]. Pagal kūrybos reikšmę lietuvių kultūrai, Bretkūnas stovi vienoje gretoje su Martynu Mažvydu ir [[Mikalojus Daukša|Mikalojum Daukša]].
Eilutė 58:
==Nuorodos==
*[http://www.lle.lt/search3.htm Lietuvių literatūros enciklopedija]
*[http://vaizdai.lnb.lt/asmen/asmen.htm Literatūra apie J. Bretkūną ir ikonografija M. Mažvydo bibliotekoje]
[[Kategorija:Biblijos vertėjai|Bretkūnas, Jonas]]
| |||