Erezija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 5:
Ankstyvaisiais [[viduramžiai]]s krikščionybėje reiškėsi įvairios kryptys, skirtingai buvo suprantomos atskiros tikėjimo idėjos. Atsirado [[Žmogus|žmonių]], kurie priešindavosi tikinčiųjų bendruomenės vadovybei, kritikuodavo [[Popiežius|popiežių]], vyskupus, kunigus ir kitaip aiškino tikėjimo požiūrius.
Erezijos pradininku laikomas turtingas [[Audiniai|audinių]] pirklys Pjeras Valdas, gyvenęs XII a. [[Lionas|Lione]]. Jis ir jo bendraminčiai
Eretikai aktyviai veikti pradėjo [[XII amžius|XII]] - [[XIII amžius|XIII a.]] Jų judėjimų centrai buvo [[Prancūzija|Prancūzijoje]] ir [[Italija|Italijoje]]. Daugelis eretikų - [[Katarai|Albigiečių]] veikė [[Albi]] mieste, Rytų Prancūzijoje. Taip pat jų daug gyveno [[Tulūza|Tulūzos]] grafo Raimundo VI valdose. Nužudžius popiežiaus pasiuntinį, popiežius [[Inocentas III]] albigiečius atskyrė nuo Bažnyčios. Prieš juos buvo paskelbtas [[kryžiaus žygis]], kuris truko 20 metų ([[1209]] - [[1229]] m.). Eretikai buvo žudomi, miestai griaunami. Kryžiaus žygio dalyviai nusiaubė didžiąją dalį Pietų Prancūzijos. Tuo pasinaudojo Prancūzijos karalius, prijungdamas Tulūzos grafystę prie savo [[Domenas|domeno]].
| |||