Martynas Sederevičius: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
pap. |
||
Eilutė 10:
[[1873]] m. paskirtas Sudargo [[klebonas|klebonu]]. Patogi geografinė padėtis (parapija ribojosi su [[Mažoji Lietuva|Mažaja Lietuva]]) leido atsiskleisti jo, kaip religinių raštų kūrėjo, vertėjo, leidėjo ir platintojo, talentui. Martyno Sederevičiaus suburta organizacija tęsė tuo metu jau likviduotos vyskupo [[Motiejus Valančius|Motiejaus Valančiaus]] organizacijos darbą, apimdama visą Užnemunę ir didelę dalį Žemaitijos. Literatūriniam darbui pasitelkė vertėjų, kalbos žinovų, perrašinėtojų. Iš [[Tytuvėnai|Tytuvėnų]] atvyko Serafinas Kušeliauskas, įtraukė eigulį J. Antanavičių ir kitus.
Martynas Sederevičius leido ir platino tik religinio turinio spaudinius. Parengė ir išleido apie 30 knygelių ir maldaknygių. Jų platinimą laikydamas ypač svarbiu reikalu, pats tapo knygnešiu, subūrė ir išugdė daug padėjėjų (brolio sūnus Vincas Siderevičius, [[Antanas Radušis]], A.Baltrušaitis, P. Pučiliauskas, J. Žemaitaitis ir dešimtys kitų). Talkino kunigai, apsišvietę ūkininkai, vietos inteligentai. Pats važinėdavo vežimu, kuriame buvo pasidirbdinęs dvigubą dugninę. Keliaudavo daugiausia naktimis po tolimiausias parapijas [[Suvalkija|Suvalkijoje]] ir Žemaitijoje, nuveždavo knygų į Seinų kunigų seminariją, [[Kaunas|Kauną]] ir kt.
Martynas Sederevičius buvo drąsus, kartu - ir atsargus, ištvermingas, sumanus knygnešys. Veikė išnaudodamas [[caras|caro]] valdininkų silpnybes, jų polinkį vartoti [[alkoholis|alkoholį]]. Už pinigus padėdavo pernešti per sieną spaudinius ir muitininkai. Atvykusius daryti kratų gausiai pavaišindavo, todėl ir knygų nė karto nebuvo radę ir pats nebuvo suimtas. Kaip ir ankstesnėse parapijose, rūpinosi vaikų mokymu, gabesnius siųsdavo mokytis amato. Turtų nesusikrovė, viską išleisdavo knygų spausdinimui ir platinimui.
| |||