Manoma, kad pirmoji medinė [[wikt:Koplyčia|koplyčia]] buvo pastatyta XVI a. pradžioje. [[Kulva|Kulvoje]] nuolat gyveno kunigas. Jį išlaikė Kulvos (Žemutinės Kulvos) dvaras (dvarininkai Kulviečiai, perėję į reformaciją, [[wikt:Koplyčia|koplyčią]] atidavė evangelikams reformatams). [[Skaruliai|Skarulių]] klebonas Klimkevičius [[1645]] m. pradėjo bylinėtis dėl Kulvos [[wikt:Koplyčia|koplyčios]]. Jono Parčevskio rūpesčiu išmūryta [[wikt:Koplyčia|koplyčia]] su 3 valakais žemės ir 3 valstiečių šeimomis [[1647]] m. perduota katalikams. Koplyčia [[1710]] m. gerokai remontuota. Iki [[1782]] m. primūrytas priebažnytis.
[[1782]] m. bažnyčia buvo [[filija]]. 2 km į pietvakarius nuo [[Kulva|Kulvos]], [[Sangailiškiai|Sangailiškiuose]], buvo [[wikt:Koplyčia|koplyčia]]. Joje taip pat laikytos pamaldos. Kauno maršalka J. Stanevičius ir kunigas Saulyta gavo iš vyresnybės pinigų ir bažnyčią [[1847]] m. atnaujino. Kunigo [[Julijonas Norkevičius|Julijono Norkevičiaus]] iniciatyva įsteigta parapijos bibliotekėlė. [[1909]] m. įsteigta parapija.
[[1909]]–[[1914]] m. veikė [[Lietuvių katalikų blaivybės draugija|Lietuvių katalikų blaivybės draugijos]] skyrius. Vargonininkas Jonas Jakaitis XX a. pradžioje suorganizavo bažnytinį chorą. Nuo [[1909]] m. kas antrą sekmadienį pradėta giedoti lietuviškai. Bažnyčia [[1911]] m. perstatyta, paaukštintas bokštas. Per [[Antrasis pasaulinis karas|Antrąjį pasaulinį karą]] mūrinė bažnyčia sudegė.
