Simno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia: Skirtumas tarp puslapio versijų

Simno valdytojas Jonas Zabžezinskas [[1520]] m. pastatė mūrinę bažnyčią. Rusijos kariuomenė [[1655]] m. ją gerokai apgadino. Po [[1674]] m. suremontuota: paaukštintas bokštas, pristatyta [[wikt:Presbiterija|presbiterija]], vėliau – 2 [[wikt:Koplyčia|koplyčios]], [[wikt:Zakristija|zakristija]]. [[1730]] m. suskliausta šiaurinė [[wikt:Koplyčia|koplyčia]], tarp [[1764]] ir [[1776]] m. – [[wikt:Presbiterija|presbiterija]]. Nuo [[1782]] m. veikė parapinė mokykla. [[1812]] m. prancūzai bažnyčioje įrengė karo ligoninę.

[[1815]] m. šventorius aptvertas pynučiais. Šiaudinis bažnyčios stogas [[1823]] m. pakeistas lentiniu. Po [[1847]] m. gaisro pažemintas bokštas, suskliaustos navos, paaukštinti bokšteliai. Po [[1872]] m. gaisro pažemintos grindys, užverstos kriptos. [[1888]] m. pristatyta [[wikt:Zakristija|zakristija]]. Nuo [[1893]] m. lietuviai prašė leisti bažnyčioje giedoti gimtąja kalba. [[1896]] m. pradėta giedoti lietuviškai. Lenkiškai kalbantys miestelėnai priešinosi, skundė valdžiai Simno kunigus. Lietuviškos giesmės nepanaikintos, riaušės liovėsi. Iki [[1906]] m. įsikūrė [[Gyvojo rožančiaus brolija]]. Ji įsteigė parapijos biblioteką.

[[1907]] m. įsikūrė [[Žiburys (organizacija)|„Žiburio“ draugijos]] skyrius (pirmininkas kunigas Vincas Vaičiūnas). [[1914]] m. per susišaudymą apgadintas bažnyčios stogas, lubos, sudaužyti visi [[wikt:Vitražas|vitražai]]. Klebonas Vincas Šeškevičius bažnyčią suremontavo. [[1919]] m. pristatyti kontraforsai. [[1938]] m. rekonstruoti pamatai, sutvirtintos sienos ir skliautai.

Bažnyčia [[Renesansas|renesansinė]], lotyniško kryžiaus plano, [[wikt:Bazilika (pastatas)|bazilikinė]], vienabokštė, su penkiasiene [[wikt:Apsidė|apside]], 2 [[wikt:Zakristija| zakristijomis]] ir 2 bokšteliais. Vidus 3 [[wikt:Nava|navų]], atskirtų [[wikt:Piliorius|pilioriais]], dengtų cilindriniais ir kryžminiais skliautais. [[wikt:Šventorius|Šventoriaus]] kampe stovi mūrinė varpinė.