Iki [[XIII a.]] [[MazovijaMazovijos kunigaikštystė|Mazovijos]] ir kitų [[lenkai|lenkų]] kunigaikščių [[kariauna|kariaunos]] puldinėjo Galindą, manoma, kad [[XI a.]] pradžioje ją puldinėjo ir vakarų [[jotvingiai]]-sūduviai valdant [[Netimeras|Netimerui]]. XIII a. Galindą užgrobė [[Vokiečių ordinas]] ir prijungė prie savo kuriamos valstybės. Kraštas virto [[dykra]], apaugo miškais, autochtonų galindų išliko nedaug. Išliko ir senovės baltiškų [[vietovardis|vietovardžių]]. Krašte iš lėto vyko lenkų, kuriuos čia ilgainiui imta vadinti ''mozūrais'', kolonizacija. Nuo [[XIV a.]] Galindos žemes pradėjo kolonizuoti [[vokiečiai]]. Galindų gyvenviečių vietose kryžiuočiai pastatė savo [[pilis|pilių]], įtvirtintų gyvenviečių, iš kurių išsiplėtė vokiečių miestai. Galindoje ir dalyje gretimų sūduvių žemių XVII a. baigė susidaryti [[Mozūrija|Mozūrijos]] istorinė sritis. Po 1454-1466 m. Lenkijos–Vokiečių ordino Trylikamečio karo Galinda liko valdoma ordino. Jos teritoriją nuo [[1525]] m. valdė [[Prūsijos kunigaikštystė]], [[Prūsijos karalystė]], [[Vokietijos imperija]], nuo [[1945]] m. Galinda priklauso [[Lenkija]]i. <ref>[[Algirdas Matulevičius]]. {{VLE|VI}} 360 psl.</ref>
