Alsėdžių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 7:
[[Alsėdžiai]] [[1421]]–[[1842]] m. priklausė Žemaičių vyskupams, nuo [[1465]] m. – jų nuolatinė rezidencija. Apie [[1465]] m. pastatytas vyskupo dvaras. [[1842]] m. vyskupo žemės suvalstybintos. Nuo [[1850]] m. vyskupai [[Alsėdžiai|Alsėdžiuose]] negyveno, dvaro rūmus valdžia perėmė [[1857]] m. Pirmosios bažnyčios (iki [[1475]] ir [[1648]] m.) buvo pastatytos Alkos kalno papėdėje. Vyskupui paprašius, Lietuvos didysis kunigaikštis [[Kazimieras]] bažnyčiai skyrė 50 valakų žemės ir 2 ežerus.
 
[[1765]] m. įsteigta parapinė mokykla (atkurta [[1810]] m.). [[1789]] ir [[1813]] m. įkurtos altarijos. Nukasus dalį Alkos kalno, [[1793]] m. pastatyta dabartinė bažnyčia. Senosios vietoje pastatyta [[wikt:Koplyčia|koplyčia]]. [[1797]] m. skirta žemės kapinėms.
 
[[1907]]–[[1908]] m. atnaujinti bažnyčios [[wikt:Altorius|altoriai]]. [[1911]]–[[1915]] m. veikė [[Lietuvių katalikų blaivybės draugija|Lietuvių katalikų blaivybės draugijos]] skyrius. [[Alsėdžiai|Alsėdžiuose]] [[1942]]–[[1949]] m. klebonavęs Juozapas Butkus ([[1903]]–[[1985]]) Sovietų režimo suimtas ir ištremtas.
 
==Architektūra==
[[Vaizdas:Alsėdžių bažnyčios altorius.jpg|thumb|right|240px|Bažnyčios altorius]]
Bažnyčia stačiakampio plano, su trisiene [[Apsidė|apside]], 2 bokšteliais. Vidus 3 [[wikt:Nava|navų]]. Yra 8 [[Barokas|barokiniai]] mediniai [[wikt:Altorius|altoriai]]. [[wikt:Šventorius|Šventoriaus]] tvora mūrinė, su stulpiniais vartais. Prie bažnyčios stovi medinė varpinė. Šventoriuje palaidotas vyskupijos valdytojas kunigas [[Jonas Krizostomas Gintila]] ([[1788]]–[[1857]]), bibliofilas bei ilgametis [[Alsėdžiai|Alsėdžių]] klebonas Vaclovas Stirbys ([[1912]]–[[1982]]), ([[1950]]–[[1956]] m. buvo ištremtas).
 
==Nuotraukos==