Samanos: Skirtumas tarp puslapio versijų

 

Samanos dauginasi [[vegetatyvinis dauginimasis|vegetatyviškai]] (gniužulo dalimis, gemaliniais pumpurais, lapų išaugomis), nelytiškai ([[spora|sporomis]]) ir [[lytinis dauginimasis|lytiškai]]. Lytiniai dauginimosi organai yra [[anteridis|anteridžiai]] (vyriškieji) ir [[archegonė]]s (moteriškieji). Susiformuoja samanų viršūnėlėse, kurios praplatėja ir sudaro [[skrotelė|skrotelę]]. Vienų rūšių lytiniai organai susiformuoja ant to paties augalo (vienanamiai) arba ant skirtingų (dvinamiai). Po apvaisinimo iš archegonės vystosi [[sporogonas]] arba nelytinė samanos generacija (sporofitas). Sporogonas sudarytas iš kotelio, kaklelio ir [[sporinė]]s, kurioje gaminasi [[spora|sporos]]. Sporinės formos atžvilgiu yra rutulinės, ovalinės, kriaušės pavidalo, cilindrinės. Neretai jos būna išilgai vagotos, palinkusios, nusvirusios. Sporinė iš viršaus uždengta gaubtuvėliu, kuris nukrenta ir dėl to išbyra sporos. Gaubtuvėlis gali būti plikas, plaukuotas, su sveikais ar įskeltais kraštais. Pagal formą gaubtuvėlis gali būti trumpas ir bukas, ištįsęs ilgyn, nusmailėjęs, tiesus arba lenktas. Žaliosios samanos prie sporinės įėjimo turi iš vieno arba keleto eilių dantelių sudarytą savotišką aparatą – [[peristomas|peristomą]], kuris atidaro ir uždaro įėjimą į sporinę ir reguliuoja sporų byrėjimą. Iš sudygusios sporos išauga šakoto siūlo arba plokštelės pavidalo daigelis – [[protonema]], kuris savo išvaizda labai panaši į [[siūlinis dumblis|siūlinius dumblius]]. Jose susidaro keletas arba daug pumpurų, iš kurių išauga [[gametofitas|gametofitai]] – t.y. augalai, ant kurių susiformuoja dauginimosi organai.

 

[[Kategorija:Samanos]]

[[de:Moose]]

[[en:Bryophyte]]

[[eo:Briofito]]

[[fr:Bryophyte]]

[[ga:Bryophyta]]

[[it:Bryophyta]]

[[ja:センタイ類]]

[[no:Moser]]

[[pl:Mszaki]]

[[pt:Bryophyta]]

[[simple:Bryophyta]]

[[sv:Mossor]]

[[uk:Мохоподібні]]