Kinijos Respublikos istorija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1:
{{Kinijos_istorija}}
[[Image:Republic of China Flags.jpg|thumb|200px|right|
[[image:Wsq.gif|127px|thumb|Kinijos Respublikos vėliava (1912-1928)]]
[[Image:Flag of the Republic of China.svg|125px|thumb|
[[Image:Xh3.jpg|thumb|Sun Jatsenas]]
[[File:May Fourth.jpg|thumb|Gegužės Ketvirtoji]]
[[File:La Jeunesse.jpg|thumb|Vienas svarbiausių "Judėjimo už naująją kultūrą" leidinių "Naujasis jaunimas"]]
[[File:Shanghai Nanking Road 1930s.jpeg|thumb|Šanchajus, Nankino kelias, 4deš.]]
[[File:BuriedAlive.jpg|thumb|Nankino žudynės]]
[[File:Chiang Kai-shek enhanced.jpg|thumb|Čiang Kaišekas]]
[[File:228 Incident h.jpg|thumb|Vasario 28-tosios įvykiai Taivane, 1947m.]]
[[File:Communists enter Beijing (1949).jpg|thumb|Komunistai įžygiuoja į Pekiną 1949m.]]
[[File:Presidential Building, Taiwan (0750).JPG|thumb|Prezidentūra Taipėjuje]]<br> </small></div>
'''Kinijos Respublikos istorija''' prasideda [[1912]] m. [[sausio 1]] d. oficialiu [[Kinijos respublika|Kinijos Respublikos]] ({{zh|中華民國|Zhōnghuá Mínguó}}) įkūrimu. Šis įvykis - ilgą laiką trukusių reformatoriškų, [[nacionalizmas|nacionalistinių]] judėjimų rezultatas. Kinijos Respublika (KR) pakeitė mandžiūriškąją [[Čing dinastija|Čing dinastiją]].
eilutė 51 ⟶ 59:
Laikotarpis nuo 1927m. iki 1937m., dar vadinamas "Nankino dešimtmečiu" ({{zh|南京十年|Nanjing shinian}}), buvo sąlyginai stabilaus valdymo laikotarpis. Provincijose tęsėsi pilietinis karas su komunistais. Po nesėkmingų karinių kampanijų serijos, [[1934]]m. nacionalistams pavyko komunistus išvyti iš jų pagrindinės teritorijos - [[Dziangsi]] sovieto. Komunistai leidosi į Ilgąjį žygį: [[1934]]-[[1935]]m., vengdami nacionalistų armijos, jie įveikė tūkstančius kilometrų. Tik mažiau nei dešimtadalis išėjusiųjų pasiekė tikslą: naują KKP bazę Jananyje (''Yan'an'').
GMD ir Čiang Kaišekas sėkmingai įtvirtino savo valdžią miestuose (bet ne kaimo vietovėse). Ketvirtasis dešimtmetis buvo kosmopolitinės miestų kultūros klestėjimo laikotarpis, ypač iškilo [[Šanchajus]]. Didiesiems miestams - Šanchajui, Pekinui, [[Tiandzinas|Tiandzinui]] ypač darė įtaką juose išlikusios Vakarų valstybių teritorijos (koncesijos). GMD savo valdymą rėmė Sun Jatseno suformuluotais "Trimis liaudies principais" (liaudies suvereniteto, liaudies pragyvenimo šaltinių užtikrinimo bei nacionalizmo) ir numatytomis valstybės kūrimo stadijomis (karinio valdymo etapas baigėsi su Šiaurės ekspedicija, prasidėjęs politinės globos etapas turėjo ateityje baigtis rinkimais ir konstituciniu valdymu). "Politinę globą" partija įprasmino per griežtą pilietinį ugdymą ir tokias organizacijas kaip [[skautai]]. [[1934]]-[[1935]]m. vykdytas "Naujojo gyvenimo judėjimas", kuriuo buvo siekiama sukurti dvasiškai ir fiziškai tvirtą tautą. Nors ir buvo iškelti dideli tikslai pataisyti tautos moralę, ilgainiui iš judėjimo teliko smulkmeniškas higienos normų taikymas.
==Karas su Japonija==
Po triumfo Paryžiuje, Japonija neatsisakė pretenzijų į kitas Kinijos teritorijas. [[1931]]m. japonai užėmė [[Mandžūrija|Mandžūriją]] ir paskelbė ją savo satelitine valstybe. Į Mandžūrijos "sostą" buvo pasodintas atstatydintasis Čing imperatorius Pu-i. Tai neigiamai paveikė Kinijos ekonomiką, nes Mandžūrija buvo itin svarbi plėtojant pramonę.
Kitoms šalims nereaguojant, japonai stūmėsi toliau į Pietus nuo [[Didžioji kinų siena|Didžiosios sienos]]. Guomindanas į situaciją reagavo nepapakankamai gerai, nes buvo užsiėmę komunistais. Tai sukėlė didelį nepasitenkinimą visuomenėje - ir komunistai sugebėjo tuo pasinaudoti. Į Guomindano valdomą Kiniją buvo įtraukta nemažai valdžios provincijose neatsisakiusių karo vadų. Komunistai įkalbėjo vieną jų, "jaunąjį maršalą" Džang Sueliangą (''Zhang Xueliang''), inscenizuoti Čiang Kaišeko pagrobimą ir pareikalauti nedelsiant organizuoti kovą su japonais. Pagrobimas pavyko: neturėdamas išeities, Čiang Kaišekas sudarė antrąjį aljansą su komunistais, šįkart - karo su Japonija tikslu. Komunistų Raudonoji armija performuota į Kinijos Respublikos armijos Aštuntąjį divizioną.
[[1937]]m. liepą prasidėjo atviras karas tarp Kinijos ir Japonijos. Po tris mėnesius trukusio mūšio ir bombardavimų japonai užėmė Šanchajų, neilgai trukus krito sostinė Nankinas. Nankine prasidėjo itin žiaurios žudynės ir moterų prievartavimai.
Komunistai su Guomindano pajėgomis drauge kovojo su japonais, tačiau nesutarimai tarp jų pačių kuo toliau, tuo labiau ryškėjo. Karas su Japonija pagaliau leido komunistams atvirai ir legaliai suburti savo armiją - visų pirma iš valstiečių, kurie komunistus noriai sekė, nes šie galėjo suteikti jiems realią apsaugą, kokios Guomindano vyriausybė taip ir nesuteikė.
[[1945]]m. baigėsi Antrasis Pasaulinis karas. Kinijoje japonai buvo nugalėti su JAV pagalba. Nors teoriškai didžiajame kare Kinija buvo nugalėjusiųjų pusėje, pati šalis buvo labai prastos būklės: ekonomiškai silpna ir ant atviro pilietinio karo ribos.
==Pasitraukimas į Taivaną==
Pasibaigus karui su Japonija, įsisiūbavo pilietinis karas. Iš pradžių komunistai turėjo atlaikyti Guomindano puolimus ir laikėsi [[Mao Dzedunas|Mao Dzeduno]] (''Mao Zedong'') suformuluotos [[partizaninis karas|partizaninio karo]] taktikos. [[1947]]-[[1948]]m. GMD liko įsitvirtinę, KKP pamažu pradėjo kontratakuoti. [[1948]]-[[1949]]m. GMD buvo priversti trauktis, KKP puolė visu pajėgumu.
Guomindano armija buvo pavargusi, išsibarsčiusi, nedisciplinuota, nors ir didesnė už komunistų Išlaisvinimo armiją (vėliau pervadintą Raudonąja armija). 1949m. sausį komunistai beveik be kovos paėmė Beipingą ir grąžino jam Pekino (Beidžingo - ''Beijing'') vardą. Vienas po kito komunistams pasidavė dauguma Kinijos miestų. Čiang Kaišekas nusprendė trauktis į Taivano salą, kuri nuo [[1895]]m. buvo valdoma japonų, bet [[1945]]m. buvo atiduota Kinijos Respublikai. Į Taivaną pasitraukė keli šimtai tūkstančių karių ir apie pora milijonų civilių, daugiausia vyriausybės narių bei verslo atstovų. Gruodžio mėnesį Čiang Kaišekas laikinąja Kinijos Respublikos sostine paskelbė Taipėjų (''Taibei'').
==Kinijos Respublika Taivane==
{{Plačiau|Taivano istorija}}
1945m. Kinijos Respubliką perėmė Taivano administravimą iš Japonijos. Guomindano valdžiai sunkiai sekėsi valdyti regioną, ypač išryškėjo nesutarimai tarp iš žemyninės Kinijos atsiųstos administracijos ir vietinių gyventojų, kurių dauguma buvo per kelis šimtmečius į Taivaną atsikėlę Kinijos rytinių pakrančių gyventojai ir save laikė taivaniečiais. [[1947]]m. [[vasario 28]]d. įsiplieskė konfliktas, pradėjęs "baltąjį terorą" Taivane: protestuodami prieš tai, kad policija be priežasties nušovė prekeivį, taivaniečiai maištavo įvairiose vietose visoje saloje. Taivano valdytojas prieš maištininkus panaudojo karinę jėgą. Tūkstančiai žuvo ar buvo įkalinti. Po šių maištų buvo paskelbta karo padėtis, galiojusi iki pat [[1987]]m. Daug "baltojo teroro" aukų buvo taivaniečių kilmės elitas: politikai, pasiturintys žmonės, intelektualai. Taip pat naikinti visi, turėję kokių nors ryšių su komunistais.
Karo padėtis iš esmės formavo Taivano politiką 1947-1987m. Čiang Kaišekas ir jo įpėdinis laikėsi pozicijos, kad karo padėtis turėtų būti laikoma "kol Kinija bus suvienyta". Realiai Guomindanas neturėjo didelių iliuzijų artimiausiu metu atkovoti žemyninę Kinijos dalį, be to, buvo įsipareigojęs JAV nesiimti karinių veiksmų. Kinijos Respublikos valdžia Taivane 1949m. kabojo ant plauko, tačiau situacija pernakt pasikeitė, kai [[1950]]m. prasidėjo [[Korėjos karas]], ir JAV perbrėžė savo gynybos liniją, aprėpdama ir Taivaną. JAV parama padėjo Taivanui vystyti ekonomiką, bet Taivanas turėjo įsipareigoti nesiimti karinių veiksmų prieš Kiniją.
Kinijos Respublikos Taivane valdžia teigė esanti teisėta Kinijos valdžia. Buvo laikomasi pozicijos, kad parlamente turėtų išlikti parlamentarai, išrinkti žemyne 1947-1948m. Tačiau ilgainiui parlamentas mažėjo dėl parlamentarų mirties, [[1969]]m. buvo surengti papildomi rinkimai. Darėsi aišku, kad žemynas artimiausiu metu į Kinijos Respublikos įtakos sferą nesugrįš. Per vietinės reikšmės rinkimus ir papildomus rinkimus į parlamentą iškilo grupė politikų, save vadinusių ''dangwai'' - "už Partijos ribų". [[1986]]m. šie politikai susivienijo į Demokratinę Progreso Partiją (DPP).
1987m. atšaukta karo padėtis. Taivane spartėjo demokratėjimo procesas. 1996m. pirmą kartą tiesiogiai išrinktas [[prezidentas]]. Vis tik ilgą laiką DPP ir kitoms mažesnėms atskilusioms partijoms nepasisekė iškovoti daugumos. 2000m. prezidento rinkimus laimėjo DPP kandidatas ir poste išsilaikė iki 2008m., kai Guomindanas vėl didele balsų persvara laimėjo ir parlamento, ir prezidento rinkimus.
[[Kategorija:Kinijos istorija]]
| |||