12:55, 9 gegužės 2009 versija taisyti Tired time (aptarimas \| indėlis) 4 223 keitimai →‎Klimatas, galimas skysto vandens egzistavimas ir gyvybės zona: atnaujinta info ← Prieš tai darytas keitimas		12:56, 9 gegužės 2009 versija taisyti anuliuoti Tired time (aptarimas \| indėlis) 4 223 keitimai →‎Klimatas, galimas skysto vandens egzistavimas ir gyvybės zona Kitas pakeitimas →
Eilutė 22: Kadangi, raudonoji nykštukė Gliese 581 yra mažesnė ir šaltesnė už Saulę, Gliese 581 c skrieja vadinamoje [[Gyvybės zona\|gyvybės zonoje]], kaip tik tokiu atstumu, kad planetoje vyrauja švelnus klimatas. Iš pradžių manyta, kad vidutinė Gliese 581 c [[temperatūra]] siekia nuo 0° C iki + 40° C, todėl atrodė labai tikėtina kad, ten gali tyvuliuoti skystas [[vanduo]] ar netgi egzistuoti gyvybė. Bet vėliau atliktos Gliese 581 C klimato kompiuterinės simuliacijos parodė, kad anglies dioksidas ir [[metanas]] planetos atmosferoje gali sukelti [[šiltnamio efektas\|šiltnamio efektą]]. Tai sušildytų planetą iki gerokai aukštesnių nei 100°C temperatūrų, kas neleistų egzistuoti skystam vandeniui. Dėl šių priežasčių viltys rasti gyvybę Gliese 581 C sumažėjo. Šiuo metu yra žinomos dar dvi planetos, skriejančios aplink raudonąsias nykštukes. Viena yra 15 kartų masyvesnė už Žemę. Tokio dydžio planetos vadinamos „karštaisiais [[Jupiteris\|Jupiteriais]]”. Ši planeta skrieja dar arčiau prie savo žvaigždės, negu Gliese 581 C. Kita planeta masyvesnė už Žemę 8 kartus ir taip pat skrieja apie žvaigždę Gliese 581, tik už jos gyvybės zonos ribų. {{astro-stub}}

Gliese 581 c: Skirtumas tarp puslapio versijų