Galuros judikatas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Rencas (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Homobot (aptarimas | indėlis)
S Automatinis kalbos klaidų taisymas
Eilutė 14:
Paskutinius XI a. dešimtmečius ir XII a. pradžioje Italijoje ir Vokietijoje dominavo Grigaliaus reformos ir Kova dėl investitūros, kuriomis buvo siekiama reorganizuoti valstybių ir Katalikų bažnyčios santykius. Popiežiai per Pizos arkivyskupus siekė įgyti tiesioginės valdžios Sardinijoje. Čia jiems padėjo judikų remiami [[benediktinai|benediktinų]] ir [[kamendulai|kamendulų]] vienuoliški judėjimai. Vienuoliai inicijavo svarbius ekonominius, žemės ūkio, technologinius, bažnytinius ir socialinius pokyčius Sardinijos bendruomenėse.
 
Po trumpo Torkitorijaus sūnaus Saltaro (''Saltaro'') valdymo tristrejus metus valdė Itokorė (''Ittocorre de Gunale''). Po to valdė Konstantinas II, po jo - Komita I (''Comita I'').
<br>Apie 1130 m. Komita kartu su Toreso judiku Gonarijumi II (''Gonario II'') ir Arborėjos judiku Konstantinu I (''Constantine I'') davė [[vasalas|vasalo]] priesaiką Pizos arkivyskipijai. 1132 m. Komita nuvyko į Ardarą, į Logudoro judiko rūmus, kad tiesiogiai prisiektų arkivyskupui Rodžeriui ir tuo pripažino Logudoro judikato viršenybę. Ryšiai su Pizos arkivyskupija buvo buvo atnaujinti ir išliko ilgam.