29-asis teritorinis šaulių korpusas: Skirtumas tarp puslapio versijų

OFICIALIAI (SOVIETŲ POŽIŪRIU) tai ne rugpjūčio 27, o 30 d. jis buvo įkurtas...
S
(OFICIALIAI (SOVIETŲ POŽIŪRIU) tai ne rugpjūčio 27, o 30 d. jis buvo įkurtas...)
'''Raudonosios darbininkų ir valstiečių armijos 29-asis teritorinis šaulių korpusas''', arba [[Raudonoji armija|Raudonosios darbininkų ir valstiečių armijos]] Lietuviškasis nacionalinis [[korpusas]] – buv. [[Lietuvos liaudies kariuomenė]]s pagrindu suformuota sovietų[[TSRS]] ginkluotųjų pajėgų 11-osios armijos (nuo 1941 m. liepos pr. – 22-osios armijos) sudėtinė dalis. Oficialiai veikėVeikė nuo [[1940]] m. [[rugpjūčio 2730]] d. iki [[1941]] m. rugsėjo II pusės, (realiai išformuotas– iki 1941 m. rugpjūčio pab.).
 
== Lietuvos liaudies kariuomenės pertvarkymas į Raudonosios armijos šaulių korpusą ==
Vykdant TSRS gynybos liaudies komisaro 1940 m. rugpjūčio 17 d. direktyvinį nurodymą Pabaltijo ypatingosios karinės apygardos Karinei tarybai, atskira [[LTSR]] kariuomenė, t. y. [[Lietuvos liaudies kariuomenė]] turėjo būti palikta vienerius metus, iki galutinio šios kariuomenės likvidavimo iš jos pašalinant visą „nepatikimą elementą“. Rugpjūčio 30 d. LTSR Liaudies Komisarų Taryba nutarė „Perorganizuoti Lietuvos Liaudies Kariuomenę į Raudonosios Armijos šaulių teritorinį korpusą ir įjungti jį į Pabaltijo Ypatingosios Karo Apygardos kariuomenės sudėtį“, t. y. iš esmės likviduoti buv. Lietuvos kariuomenę. Vykdant šį nutarimą, Pabaltijo ypatingosios karinės apygardos žinion turėjo būti perduota visas buv. Lietuvos kariuomenės turtas ir visos buv. Lietuvos krašto apsaugos ministerijai pavaldžios įstaigos; [[Lietuvos karo mokykla]] turėjo būti pertvarkyta į Raudonosios armijos Vilniaus pėstininkų karo mokyklą, o karo komendantūros – į Pabaltijo ypatingajai karinei apygardai pavaldžius sovietinio pavyzdžio karinius komisariatus.
[[29-asis šaulių korpusas]] perėmė didžiąją dalį [[Lietuvos liaudies kariuomenė]]s ginkluotės bei turto. Nenumatyti performuoti buv. Lietuvos kariuomenės struktūriniai vienetai (valdybos, tarnybos, įstaigos, įmonės ir kt.) buvo panaikinti, dalis korpuso karininkų ir civilių tarnautojų išleisti į Raudonosios armijos atsargą ar atleisti iš tarnybos Raudonojoje armijoje.
 
Oficialiai 29-asis teritorinis šaulių korpusas buvo įsteigtas Vyriausiosios likvidacinės komisijos (LTSR krašto apsaugos ministerijai ir Lietuvos liaudies kariuomenei likviduoti) pirmininko V. Vitkausko 1940 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu, kuris skelbė: „Remiantis Pabaltės Karo Apygardos Karinės Tarybos nutarimu, nuo š. m. rugpjūčio mėn. 30 d. Lietuvos Liaudies Kariuomenė performuojama į SSSR Raudonosios Armijos 29 šaulių teritorinį korpusą. Pagrindas: Pabaltės Karo Apygardos Karinės Tarybos 1940 m. rugpjūčio mėn. 30 d. raštas Nr. 00298/C“. Netrukus po šio įsakymo paskelbimo [[29-asis šaulių korpusas]] perėmė didžiąją dalį [[Lietuvos liaudies kariuomenė]]s ginkluotės bei turto; dalis korpuso karininkų ir civilių tarnautojų buvo išleisti į Raudonosios armijos atsargą ar atleisti iš tarnybos Raudonojoje armijoje, o nenumatytos performuoti buv. Lietuvos kariuomenės valdybos, tarnybos, įstaigos ir įmonės – ilgainiui panaikintos.
 
29-ąjį šaulių korpusą sudarė trys pagrindinės dalys: vad. „korpuso dalis“ (iš buv. Lietuvos kariuomenės aviacijos, ryšių bei kavalerijos dalinių, taip pat dalies artilerijos, karo technikos ir pėstininkų dalinių sudaryti daliniai, tiesiogiai pavaldūs korpuso štabui), 179-oji šaulių divizija ir 184-oji šaulių divizija.
 
== Karo pradžioje ==
Prasidėjus [[TSRS-Vokietijos karas|TSRS-Vokietijos karui]] 1941 m. [[birželio 22]] d. korpusoprasidėjus dalimsVokietijos ir TSRS karui, kitą dieną buvo įsakytapradėta trauktisprievartinė įkorpuso Rusijosevakuacija gilumąį Rusiją, tačiau per žygįsužlugdė lietuvių kariaikarių sukilosukilimas. Iš Raudonosios armijos pasitraukė beveik visos 29-ojo šaulių korpuso dalys, buvusios Varėnos poligone,. arčiauTuo Vokietijos sienos.tarpu 179-oji šaulių divizija traukėsiiš Lietuvos (iš Pažeimenės poligono) buvo evakuojama apsupta nelietuviškų Raudonosios armijos apsuptyjedalių, todėl šios divizijos kariaikorpusojos buvotraukėsi traukiamasidaugiausia pavieniui, arba nedidelėmis grupėmis, [[kuopa|kuopomis]],kartais [[batalionas|batalionais]], pabėgant ar priešinantispasipriešindami ginklu. Per korpuso karių sukilimą ir atsitraukimąprievartinę korpuso evakuaciją žuvo apie 120 lietuvių karių.
 
1941 m. liepos pradžioje Rusijos (dab. Pskovo srities pietinės dalies) teritoriją pasiekė tik nedidelė korpuso dalis - apie 1500 karių. Netrukus buvo suimti ir išvežti į Norilsko lagerius dar apie 80 karių, įskaitant 20 karininkų. Liepos–rugpjūčio mėn. dalis korpuso dalinių dalyvavo kautynėse su vokiečiais, keli šimtai lietuvių karių tada pateko į nelaisvę.
Jau Rusijoje 1941 m. liepos mėn. pradžioje suimta dar apie 80 karių, iš jų 20 karininkų. Visi jie išvežti į Norilską. Keli šimtai lietuvių pateko į vokiečių nelaisvę kaip Raudonosios armijos kariai. Į Rusiją ([[Pskovo sr]].) atsitraukė tik nedidelė dalis korpuso - apie 1500 karių. Per atsitraukimą kai kurios korpuso dalys ir daliniai dalyvavo kautynėse su [[vokiečiai]]s.
 
== LikvidavimasIšformavimas ==
1941 m. lieposrugpjūčio pab. korpusas buvo išformuotas, o jo kariai išskirstyti į kitas Raudonosios armijos dalis,; apie 50 karininkų išvežta į karininkų kursus „Vystrel“ (Solnečnogorske, 50 km nuo Maskvos Tverės kryptimi), vėliau išskirstyti į įvairias karo mokyklas.
 
Lietuvoje likę korpuso dalių kariai rinkosi į buvusias dalių dislokavimo vietas Vilniuje ir jo apylinkėse bei Pabradėje, vadovaujami Vilniuje susidariusio korpuso štabo. Iš jų vokiečių karinės vadovybės nurodymu 1941 m. [[liepos 23]]-25 d. suformuoti 4 batalionai, vėliau priskirti lietuvių savisaugos daliniams. Kiti buvusio korpuso kariai paleisti iš tarnybos. <ref>[[Stasys Knezys]]. {{VLE|V}}, 248 psl. </ref>
 
== Korpuso vadai ==
* nuo 1940 m. rugpjūčio -iki 1941 m. birželio mėn. [[Vincas Vitkauskas]]
* nuo 1941 m. birželio mėn. V. Samochinas
 
1 708

pakeitimai