05:35, 22 balandžio 2009 versija taisyti MelancholieBot (aptarimas \| indėlis) Botai 23 326 keitimai S robotas Pridedama: hi:मैग्ना कार्टा ← Prieš tai darytas keitimas		20:53, 3 gegužės 2009 versija taisyti anuliuoti Xqbot (aptarimas \| indėlis) Botai 116 495 keitimai S robotas Pridedama: zh-min-nan:Tāi-hiàn-chiong; smulkūs taisymai Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: [[~~Image~~Vaizdas:Magna Carta.jpg\|thumb\|Magna Carta]] '''''Magna Carta Libertatum''''' (laisv. vert. ''Didžioji Laisvių Chartija'';, sutrmumpintai žinoma kaip '''''Magna Carta''''' – iš [[lotynų kalba\|lot.]] „Didysis įstatymas“) - [[1215]] m. [[birželio 15]] d. [[Anglija\|Anglijos]] karaliaus Džono (''John'') išleistas dokumentas, apribojantis absoliučią valdžią. Chartija karaliaus Jono Bežemio patvirtinta 1215 metų birželio mėnesį. Su kai kuriais pakeitimais ji dar kartą patvirtinta 1297 m. Eduardo I. Eilutė 10: Karalius įsitraukė į konfliktą su [[katalikų bažnyčia]] atsisakydamas pripažinti Kanterberio arkivyskupu popiežiaus statytinį. 1208 m. popiežius [[Inocentas III]] skyrė [[interdiktas\|interdiktą]] Anglijai ir ekskomunikavo karalių [[Jonas Bežemis\|Joną Bežemį]], grasindamas jį nušalinti ir sostą atiduoti Prancūzijos karaliui Pilypui II Augustui. Jonas nenusileido, ėmė skirti dvasininkais savo žmones, tačiau ilgainiui padėčiai blogėjant, nepasitenkinimą reiškiant dvasininkams, jis galiausiai nusileido, atsidavė popiežiaus globai, faktiškai padovanojo jam [[Anglija\|Angliją]], tapdamas jo [[vasalas\|vasalu]]. Todėl pirmasis chartijos straipsnis skelbė, kad [[bažnyčia]] yra laisva. Prieštaravimas tarp feodalų ir karaliaus atsirado dėl pernelyg išaugusios jo valdžios. Tuo metu labai išsiplėtė karaliaus teisminė jurisdikcija, nes jo teismai dėl didesnio jų efektyvumo ir siekiant teisiškai apriboti vietos teismus, ėmė juos bei senjorų teismus išstumti . Teisėjai važinėjo po šalį, atlikdami aukščiausios teisinės valdžios funkcijas. Vestminsteryje buvo įkurtas Aukštasis Teismas iš trijų rūmų, kurio sprendimai už vietos teismų nuosprendžius buvo viršesni. Karaliaus valdžia stiprėdama nebenorėjo remtis luomų atstovais, plėtė savo administracijos ir valdininkų valdžią. Tai kėlė luomų, ypač [[feodalas\|feodalų luomo]] nepasitenkinimą, o greit prie jų prisijungus ir dvasininkams bei laisviesiems valstiečiams, karaliui teko imtis priemonių pusiausvyrai atstatyti. Todėl chartija didelį dėmesį skiria karaliaus, jo teismų ir administracijos valdžios ribojimui sukuriant Karalystės tarybą iš 25 baronų. Prancūzijos karalius Pilypas II nugalėjo Joną Bežemį prie Bovinų 1214, taip karaliaus valdžią susilpnindamas ir sustiprindamas opozicijos padėtį. Suaktyvėjo konfliktas su popiežiumi Inocentu ir dvasininkais. Taip pat augo feodalų bei laisvųjų valstiečių nepasitenkinimas dėl didėjančių mokesčių karo reikalams, apėmęs beveik visus socialinius sluoksnius ir tiesiogiai privertęs [[karalius\|karalių]] pasirašyti chartiją siekiant išsaugoti taiką. Chartijoje didelis dėmesys skirtas mokesčių rinkimo reglamentavimui, neleidžiant jų rinkti be tarybos sutikimo, išskyrus kelis atvejus. == Struktūra == Eilutė 24: Politine prasme Chartija paveikė Anglijos valdžios institucijų raidą, apskritai demokratijos užuomazgas, nes joje numatyta Karalystės taryba buvo tiesioginė [[Parlamentas\|parlamento]], įkurto po 50 m., pirmtakė. Bene reikšmingiausios Didžiosios laisvių chartijos nuostatos susijusios su žmogaus teisėmis, ginančiomis jį nuo centrinės valdžios savivalės, sudarančiomis galimybę būti teisiamam pagal nusikaltimo pobūdį, sau lygių asmenų. [[~~Category~~Kategorija:Jungtinės Karalystės teisė]] [[~~Category~~Kategorija:~~istoriniai~~Istoriniai teisės šaltiniai]] [[~~Category~~Kategorija:Konstitucinės teisės istorija]] [[af:Magna Carta]] Eilutė 87: [[zh:大憲章]] [[zh-classical:大憲章]] [[zh-min-nan:Tāi-hiàn-chiong]] [[zh-yue:大憲章]]

Magna Carta Libertatum: Skirtumas tarp puslapio versijų