Bulvinė saulėgrąža: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Topinambas''' arba '''bulvinė saulėgrąža''' (lot. ''Helianthus tuberosus'') – [[astriniai|astrinių]] šeimos augalas (2n = 102). Tai daugiametė 1,5 [[metras|metrų]] aukščio žolė. Augalas truputį panašus į [[saulėgrąža|saulėgrąžą]] (ta pati gentis). [[Stiebas]] apaugęs plaukeliais, [[žiedasžiedynas|žiedaižiedynai]] geltonasgeltoni, panašus į saulėgrąžossaulėgrąžų [[graižas|graižus]] (dėl to topinambai dar vadinami bulvinėmis saulėgrąžomis), tik žymiai mažesnismažesni. Topinambai kilę iš [[Šiaurės Amerika|Šiaurės Amerikos]].

[[Stiebas]] 1,5-2 m aukščio, viršuje šakotas. Stiebiniai auginiai lengvai įsišaknyja. Žiedynai graižai, kaip saulėgražų, graižo „pintinėlė“ tik 1-1,5 cm skersmens. Žydi rugsėjo-spalio mėnesiais, sėklos paprastai nesubręsta ne tik dėl šiltų orų stygiaus, bet ir dėl [[mejozė]]s sutrikimų. Topinambai kryžmadulkiai.

Dabar auginami [[JAV]], Prancūzijoje[[Prancūzij]]oje. Pradžioje topinambus augino kaip maistinius, o XX a. pradžioje ėmė auginti ir kaip pašarinius bei techninius ([[etanolis|etanolio]] ir [[fruktozė]]s gamybai) augalus. Topinambo stiebagumbis vidutiniškai turi 11,7% [[inulinas|inulino]], 6,3% cukrų ir šiek tiek [[krakmolas|krakmolo]].

Veislių nėra daug, iki 1920 m. topinambų selekcija užsiiminėjo tik Prancūzijoje. Topinambai į Europą pateko XVII a. pradžioje, pradžioje į Prancūziją, vėliau - į Italiją[[Italij]]ą, Nyderlandus[[Nyderland]]us, Angliją[[Anglij]]ą. Pirmą kartą botaniškai aprašytas 1616 m.

<br> Kultūriniai topinambai nuo laukinių nedaug nutolę, lengvai sulaukėja. Auga tiek drėgnose molingose (kaip mezofitas), tiek sausose smėlingose (kaip kserofitas) dirvose. [[Šiaurės Kaukazas|Šiaurės Kaukaze]] aptikti didžiuliai sulaukėjusių topinambų sąžalynai.

TSRS I.Marčenka (''И. Марченко'') ir N.Ščibria (''Н. Щибря'') sukryžmino topinambus su saulėgražomis ir gavo naują rūšį, kurią pavadino „topinsaulėgrąža“ (''топинсолнечник'' = ''топин''-амбур + под-''солнечник''), kurios 2n = 68. Pirmos kartos hibridai buvo [[heterozė|heteroziniai]], sudarantys stiebagumbius (susitelkusius mažame tūryje), bet jų žiedai mažai vaisingi. Šių hibridų derlingumas buvo 75-80 t/ha žalios masės ir 35-40 t/ha stiebagumbių.