Baltijos šalių dainų ir šokių šventės: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas 77.90.99.204 pakeitimas, grąžinta paskutinė versija (naudotojo 65.33.204.127 keitimas) |
red.,img. |
||
Eilutė 2:
==Atsiradimo istorija==
Dainų ir šokių šventės tradicijos ištakos – [[XIX a.]] vidurio [[Vakarų Europa|Vakarų Europoje]]. Pirmoji dainų šventė surengta [[1843]] m. [[birželio 15]] d. [[Šveicarija|Šveicarijoje]], [[Ciūrichas|Ciūricho]] miesto aikštėje. Tai buvo pirmasis renginys, davęs pradžią masiškam mėgėjų chorų, muzikinių kolektyvų pasireškimui. [[1845]] m. tokia pat šventė įvyko [[Vokietija|Vokietijoje]], [[Viurcburgas|Viurcburge]]. Pati didžiausia pasaulyje dainų šventė įvyko [[1928]] m. [[
Į [[Baltijos šalys|Baltijos šalis]] dainų švenčių tradicija atėjo per Baltijos vokiečius
▲Dainų ir šokių šventės tradicijos ištakos – [[XIX a.]] vidurio [[Vakarų Europa|Vakarų Europoje]]. Pirmoji dainų šventė surengta [[1843]] m. [[birželio 15]] d. [[Šveicarija|Šveicarijoje]], [[Ciūrichas|Ciūricho]] miesto aikštėje. Tai buvo pirmasis renginys, davęs pradžią masiškam mėgėjų chorų, muzikinių kolektyvų pasireškimui. [[1845]] m. tokia pat šventė įvyko [[Vokietija|Vokietijoje]], [[Viurcburgas|Viurcburge]]. Pati didžiausia pasaulyje dainų šventė įvyko [[1928]] m. [[Francas Peteris Šubertas|Franco Šuberto]] 100-ųjų mirties metinių proga, kai į [[Viena|Vieną]] suvažiavo 200 tūkst. vokiečių chorų dainininkų iš įvairių pasaulio valstybių.
▲Į [[Baltijos šalys|Baltijos šalis]] dainų švenčių tradicija atėjo per Baltijos vokiečius, – pirmiausia į [[Estija|Estiją]] ([[1869]] m., [[Tartu]]), [[Latvija|Latviją]] ([[1873]] m., [[Ryga]]), kiek vėliau – ir į [[Lietuva|Lietuvą]] ([[1924]] m., [[Kaunas]]). Masiniai tautų susibūrimai per dainų ir šokių šventės renginius skatino tautų bendrumo ir vienybės jausmą, kūrė prielaidas ateityje Baltijos tautoms atsiskirti nuo [[Rusija|Rusijos]] ir sukurti (o Lietuvai – atkurti) savarankiškas valstybes. Kelias į Baltijos šalių nepriklausomybės atkūrimą dažnai vadinamas [[dainuojanti revoliucija|„dainuojančia revoliucija”]].
Be tradicinių dainų ir šokių švenčių, Estija, Latvija ir Lietuva rengia bendras studentų dainų ir šokių šventes „[[Gaudeamus]]” ir tarptautinį folkloro festivalį „Baltica”.
eilutė 12 ⟶ 11:
==Lietuvoje==
Palyginti su Latvija ir Estija, Lietuvoje dainų ir šokių šventės tradicija atsirado vėliau. Lietuvoje 50-čia metų ilgiau nei Estijoje ir Latvijoje tęsėsi [[baudžiava]], panaikinta tik [[1861]] m. Po Lietuvoje ir [[Lenkija|Lenkijoje]] įvykusio [[1863 m. sukilimas|1863 m. sukilimo]] carinės Rusijos valdžia ėmėsi ypač žiaurių represijų: Lietuvoje [[spaudos draudimas|uždrausta]] nacionalinė spauda lotynų rašmenimis, uždarytos visos [[katalikai|katalikų]] parapijų mokyklos, kultūrinės draugijos, didelė dalis sukilėlių buvo nužudyta arba su visomis šeimomis ištremta į [[Sibiras|Sibirą]].▼
[[Vaizdas:Pirmojidaina.jpg|thumb|250px|Pirmoji Lietuvos dainų šventė Kaune, 1924 m.]]
▲Palyginti su Latvija ir Estija, Lietuvoje dainų ir šokių šventės tradicija atsirado vėliau. Lietuvoje 50-čia metų ilgiau nei Estijoje ir Latvijoje tęsėsi [[baudžiava]], panaikinta tik [[1861]] m. Po Lietuvoje ir [[Lenkija|Lenkijoje]] įvykusio [[1863 sukilimas|1863 m. sukilimo]] carinės Rusijos valdžia ėmėsi ypač žiaurių represijų: Lietuvoje [[spaudos draudimas|uždrausta]] nacionalinė spauda lotynų rašmenimis, uždarytos visos [[katalikai|katalikų]] parapijų mokyklos, kultūrinės draugijos, didelė dalis sukilėlių buvo nužudyta arba su visomis šeimomis ištremta į [[Sibiras|Sibirą]].
Lietuvoje pirmą kartą Dainų šventė surengta 1924 m. [[rugpjūčio 23]]
▲Lietuvoje pirmą kartą Dainų šventė surengta 1924 m. [[rugpjūčio 23]]–25 d. Kaune, [[Petras Vileišis|Petro Vileišio]] aikštėje. Tada ji buvo vadinama „Dainų diena“, dainavo tik chorai. Šventės iniciatorius buvo [[Juozas Žilevičius]], vyriausieji dirigentai: [[Juozas Naujalis]], [[Stasys Šimkus]] ir [[Julius Štarka]], grupinių chorų dirigentai: [[Kostas Gurevičius]], [[Mykolas Karka]], [[Apolinaras Likerauskas]], [[Vladas Paulauskas]], [[Antanas Vaičiūnas]]. Pirmojoje Dainų dienoje dalyvavo 86 chorai (apie 3000 dainininkų).
Antroji Dainų šventė, skirta Lietuvos Nepriklausomybės 10-mečiui, įvyko [[1928]] m. [[liepos 1]] d. Kaune. Joje dalyvavo apie 6000 dainininkų: 51 bažnytinis choras, 22 gimnazijų ir kitų mokyklų chorai, 19 įvairių draugijų ir organizacijų chorų, Rygos lietuvių „Šviesos“ choras (vad. [[Juozas Karosas]]). Jungtiniam chorui dirigavo [[Stasys Šimkus]] ir [[Juozas Gruodis]]. Šventės metu 250 moksleivių aikštėje atliko gimnastikos pratimus. Jiems akompanavo choras, dainuodamas populiarias liaudies dainas.
eilutė 23 ⟶ 22:
Pirmąja šokių švente laikoma [[1937]] m. birželio mėnesį Kaune [[Jaunoji Lietuva|„Jaunosios Lietuvos”]] organizacijos surengta šventė, kurioje 448 šokėjai, atrinkti iš įvairių Lietuvos vietovių, pagal bendrą aikštės brėžinį pašoko keletą tautinių šokių.
[[1920]]–[[1944]] m. buvo surengta nemažai regioninių, miestų ir kitų vietinių dainų švenčių. Jas rengė visuomeninės organizacijos ([[LŠS|šauliai]], [[pavasarininkai]], [[ateitininkai]]). Nuo 1930 m. rengtos regioninės moksleivių dainų ir sporto šventės.
[[1927]] m. [[birželio 6]] d. įvyko pirmoji [[Klaipėdos kraštas|Klaipėdos krašto]] lietuvių dainų šventė (12 chorų, 800 dainininkų ir 100 žmonių orkestras). Jungtiniam chorui dirigavo [[Antanas Vaičiūnas]] ir [[Vydūnas]]. 1928 m. Klaipėdos krašto dainų šventė surengta [[Šilutė]]je. Analogiškos šio krašto dainos mėgėjų šventės įvyko [[1933]] m. [[birželio 4]]
Dainų švenčių tradicija pratęsta ir sovietmečiu. [[1946]] m. Dainų šventėje dalyvavo 188 chorai (11 778 dainininkai), skambėjo 5 kompozitorių sukurtos ir 15 lietuvių liaudies harmonizuotų dainų. Šventėje dainavo 132 progimnazijų ir gimnazijų chorai, 3 aukštųjų ir 21 specialiųjų mokyklų chorai. Vyriausieji dirigentai: Nikodemas Martinonis, [[Jonas Švedas]], [[Konradas Kaveckas]], [[Antanas Ilčiukas]].
eilutė 33 ⟶ 32:
Nuo 1950 m. dainų ir šokių šventės renginiai buvo organizuojami periodiškai kas 5-eri metai. Dainų ir šokių šventės tradicijai, kaip ir kitiems menams, galiojo sovietinės estetikos ir politikos dogma – Lietuvos menas turėjo būti tautinės formos, bet socialistinio turinio.
[[Vaizdas:Stage in Vingis park Vilnius.JPG|thumb|220px|Vingio parko scena]]
[[1960]] m. [[Vingio parkas|Vingio parke]] pagal estų architektų projektą pastatyta estrada Dainų dienos renginiui.
Iš dainų ir šokių šventės tradicijos išaugo Moksleivių dainų šventė, pradėta periodiškai rengti kaip savarankiškas renginys nuo [[1964]] m.
Eilutė 42:
==Pagrindiniai renginiai==
*Folkloro diena
*Liaudies meno paroda
eilutė 50 ⟶ 49:
{{kultūra-stub}}
[[
[[Kategorija:Lietuvos kultūra]]
| |||